Home » Gallery » Aktualijos » Ekstremalus dešimtmetis – uteniškiams grasino ne tik gamtos stichijos

Ekstremalus dešimtmetis – uteniškiams grasino ne tik gamtos stichijos

Ekstremalus dešimtmetis – uteniškiams grasino ne tik gamtos stichijos

Kristina SAKAITĖ

Prasiautus gamtos stichijoms žmonės susirūpina tvirtesniais namų stogais, žvakėmis ir žaibolaidžiais, pradėjus griūti Gedimino kalnui susirūpinta kultūros vertybių saugumu, o po gaisro Alytuje imta skaičiuoti ne vietoje padėtas padangas.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje ekstremalios situacijos buvo skelbiamos dėl sausros ir potvynių, gyvūnų ligų, gaisrų, netinkamai saugomų cheminių medžiagų ir kt. atvejais.

Pratybų metu nelaimę galima surežisuoti, tačiau realybėje ji kaskart kitokia.

Vis gi specialistai sako, kad netikėtoms situacijoms įmanoma pasiruošti. Ar tikrai Klovinių užtvanka gali paskandinti Uteną, o Vaikutėnų pašonėje esantis cheminių medžiagų sandėlis – tiksinti bomba?

Apie „ekstremalius objektus“, pavojingas situacijas ir kaip joms pasirengti kalbėjomės su Utenos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyriausiuoju specialistu Virgilijumi Smailiu.

Su kokiomis ekstremaliomis situacijomis pastaraisiais metais susidūrė uteniškiai?

2014 m. Tauragnų ir Saldutiškio seniūnijose buvo paskelbta ekstremali situacija dėl afrikinio kiaulių maro. 2016 m. „Utenos mėsoje“ įvyko cheminė avarija, buvo išsiliejęs amoniakas, nukentėjo darbuotojas. 2017 m. ekstremali situacija paskelbta dėl hidrometeorologinių reiškinių – didelio vandens kiekio ir nuostolio žemės ūkiui. Tai didžiausios nelaimės per šį dešimtmetį, kai reikėjo įsijungti Savivaldybės ekstremalių situacijų komisijai, operacijų centrui.

Kaip pavyko praktiškai suvaldyti situacijas?

Žinoma, užtvindytų laukų ir drėgmės nesuvaldysi, niekas to vandens neišsiurbia. Kai ūkininkai negalėjo nuimti derliaus, buvo kreiptasi į vyriausybę, kad būtų kompensuoti nuostoliai. Per cheminę avariją dirbo ugniagesiai, nes į tą židinį niekas negali įeiti be ugniagesių su specialių apsaugos priemonių. Avarija „Utenos mėsoje“ buvo suvaldyta. Nelaimė kilo kai amoniakas per sklendę pradėjo veržtis, ištekėjo nedidelis jo kiekis. Pastaraisiais metais mūsų pramonės įmonės naudoja labai nedaug amoniako. Pasikeitus technologijoms, sunaudojamo amoniako kiekis sumažėjo gal 10 kartų – jeigu anksčiau turėdavo iki 18 tonų, dabar tik toną.

Po Alytaus įvykių visi pradėjo skaičiuoti ne vietoje padėtas padangas…

Mes irgi skaičiuojame ir padangas, ir kita veikla užsiimančias įmones.

Pas mus Utenos mieste yra apie 10 įmonių, kurios turi sukaupusios tam tikrą padangų kiekį. Bet jų kiekiai nėra tokie dideli ir jos laikomos gana tvarkingai. Ugniagesiai po gaisro patikrino visas tas įmones, kurios turi padangų ir nenustatė pažeidimų.

Utenos rajone atskirai galima pakalbėti apie bankrutuojančią ar bankrutavusią įmonę „Ūrus ir Ko“. Yra paskirtas bankroto administratorius, nebe pirmas, antras ir turbūt ne trečias…

Šįmet esami chemikalai pradėti tvarkyti. Dar vasarą įmonės sandėlyje (prie Vaikutėnų) buvo apie 3 tūkst. tonų įvairių cheminių medžiagų. Šiemet Aplinkos ministerija skyrė 400 tūkst. eurų tų chemikalų sutvarkymui, iki metų pabaigos apie 1000 tonų bus išvežta utilizuoti.

2011 m. įmonėje buvo kilęs gaisras, bet ugniagesiai laiku sureagavo, gaisras neišplito cheminės medžiagos gyventojų nepasiekė,

Lieka dar 2000 tonų chemikalų. Jeigu jie kelia pavojų aplinkai ir žmonėms, ar negalima paspartinti išvežimo proceso?

Mano nuomonė, kurią išsakiau ir per posėdį: reikėtų vežti nenutrūkstamai kiaurą parą nuo šio vakaro.

Atsakymas: nėra pinigų.

Už tuos 400 tūkst. Eur bus išvežta tik 1000 tonų. Paskui, jeigu bus skirtas finansavimas, vėl bus organizuojamas viešasis konkursas, ieškoma įmonė, kuri veš atliekas.

Įmonės bankroto administratoriui surašytas protokolas, jis baudžiamas, nes patekti į sandėlius patikrinti mūsų neįsileidžia. Prokuroro sankcijos neturime. Dabar chemikalai vežami iš teritorijos – lauko aikštelių, o į patalpas nepatenkame.

Grįžkime prie padangų – gyventojams nerimą kelia krūvos padangų Zarasų įmonės „Torgita“ teritorijoje.

Toje įmonėje padangų laikymas netenkina – kiekiai yra dideli. Neseniai vyko posėdis, kuriame dalyvavo specialistai ir įmonės savininkas.

Kaip pateikiama posėdžio protokole, dar 2018 m. buvo nustatyta, kad įmonė sandėliuoja gerokai daugiau netinkamų naudoti padangų (apie 2000 tonų), nei turi leidimą (1000 tonų). Nesilaikant priešgaisrinės saugos reikalavimų, dalis padangų laikomos už įmonės teritorijos ribų. Įmonės vadovas teigė, kad nebepriima padangų ir perdirba nuo 2018 m. susikaupusį kiekį.

Protokole taip pat nurodoma, kad išvežta apie 1300 tonų iš padangų atliekų pagamintos produkcijos, ir šiuo metu sandėliuoja apie 900 tonų padangų atliekų bei apie 5 tonos iš padangų pagamintos produkcijos. Direktorius patikino, kad įmonės teritorijoje esanti produkcija bus išvežta pirmiausiai.

Ar yra slėptuvės, kuriose žmonės galėtų pasislėpti, jei kiltų oro ar kitoks pavojus?

Slėptuvių pasislėpti nėra, kilus pavojui, per nacionalinį radiją ir televiziją (uteniškiai – ir per Utenos radiją) bus informuoti, kaip elgtis, visa informacija kodiniais pranešimais bus pateikta į mobiliuosius telefonus. Bus pasakyta, ar konkrečiu atveju reikia užsidaryti langus, užsandarinti duris ir būti namuose, ar išvykti atitinkama nurodyta kryptimi. Šiandien niekas negali pasakyti, kad turėsite eiti į kažkurį kolektyvinės apsaugos statinį. Gal jis bus taršos zonoje…

Yra paruošti baziniai kolektyvinės apsaugos statiniai, gyventojus pasiruošusios priimti Vyturių ir Aukštakalnio progimnazijos. Joms nupirkta čiužinių, antklodžių, patalpos pritaikytos būti su vaikais. Tokių statinių Utenoje apie 30. <…>

Visą interviu skaitykite „ Utenos apskrities žiniose“

Virgilijus Smailys demonstruoja išvykimo krepšį – tokios atsargos praverstų nelaimės atveju / Redakcijos archyvo nuotraukos
708 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.