Home » Šeimai ir namams » Kaip siekiau kompensacijos patyrusi traumą Anglijoje

Kaip siekiau kompensacijos patyrusi traumą Anglijoje

Kaip siekiau kompensacijos patyrusi traumą Anglijoje

Baigusi mokyklą nusprendžiau metus niekur nestudijuoti: pamaniau, kad šį laikotarpį padirbėjusi Londone galėsiu užsidirbti pinigų studijoms, ir galutinai apsispręsiu, kokią studijų kryptį pasirinkti. Mano tėvai tam labai priešinosi: jie, kaip ir daugelis kitų lietuvių, mano, kad baigus mokyklą būtina iš karto pradėti studijuoti. Vis dėlto, aš dar nežinojau, ko iš tiesų noriu gyvenime, todėl išvykimas užsidirbti pinigų atrodė pačiu geriausiu sprendimu. Darbo patirties beveik neturėjau, todėl nusprendžiau įsidarbinti vaisių fasavimo fabrike. Žinojau, kad darbas nebus labai lengvas, tačiau drąsinau save, kad tikslas visada pateisina priemones. Į Londoną išvykau iš karto po diplomų įteikimo šventės, ir netrukus pradėjau dirbti.

Nors darbas tikrai nebuvo iš lengvųjų, tačiau slenkantis grafikas leido aplankyti žymiausius Londono objektus bei lankyti anglų kalbos kursus. Kadangi tai buvo pirmas mano oficialus darbas, atlyginimas atrodė tikrai įspūdingas: buvau apsistojusi pas savo tetą, man neteko mokėti už būsto nuomą, taigi, didžiąją dalį pinigų galėjau atsidėti taupymui. Laikas bėgo labai greitai, jau buvau apsipratusi šiame mieste, ir svarsčiau, kad galbūt čia norėčiau likti ilgesnį laiką. Teta mane labai palaikė, žadėjo padėsianti susirasti geresnį darbą, ir net pasvarstė, kad galbūt galėčiau studijuoti ne gimtajame Vilniuje, bet Londone.

Ateities planai atrodė tikrai šviesūs, tačiau viską sudrumstė nelaimingas atsitikimas darbe. Mano kolega krovė vaisių paletes į lentynas, kurios neatlaikė didžiulio svorio, ir didžioji dalis sufasuotos produkcijos ėmė kristi žemyn. Nežinau, kaip kolegai pavyko išsisukti nuo patirtų sužalojimų, tačiau ant manęs užkritusi paletė lėmė ne tik patirtą smegenų sutrenkimą, bet taip pat ir krūtinkaulio lūžį. Nors man niekada nesisekė loterijose, tačiau tik pamanykit: tą kartą į sandėlį atėjau paprasčiausiai paduoti važtaraštį, kuomet lentynos nebeatlaikė jas slegiančio svorio, ir jų turinys atsidūrė ant žemės. Mūsų darbdavys teigė, kad per dvidešimt fabriko gyvavimo metų tai buvo pirmas nelaimingas atsitikimas, tačiau tai, žinoma, nei kiek neguodė.

Kai ligoninėje atgavau sąmonę, supratau, kad greitu metu dar tikrai negalėsiu grįžti į darbą: skausmas krūtinės srityje buvo tiesiog veriantis, negalėjau nei atsisėsti, nei atsistoti. Gydytojas man paaiškino, kad tokie lūžiai yra vieni nedėkingiausių, nes paprasčiausiai nėra galimybės dėti įtvaro, ir geriausia bent tris savaites pasistengti kuo mažiau judėti. Vienintelė mano paguoda buvo knygų skaitymas bei naršymas internete, tačiau to tikrai nepakako, kad galėčiau jaustis geriau. Mintyse bandžiau skaičiuoti, kiek pinigų prarasiu dėl šio patirto įvykio: darbo sutartis būtų pasibaigusi po dviejų mėnesių, todėl graužiausi, kad nepavyks užsidirbti planuotos pinigų sumos.

Vis dėlto, kartą naršydama internete susiradau įmonę „Insito Kompensacijos“, kuri siūlo gauti priklausančią išmoką už patirtus nelaimingus atsitikimus. Daugiau info čia. Pamaniau, kad tai tikrai puiki proga – juk mokesčiai yra taikomi tik tuomet, jei pavyksta gauti kompensaciją. Nusprendžiau nieko nelaukti ir užpildyti užklausos formą – tereikėjo nurodyti savo kontaktinius duomenis. Mane labai nustebino tai, kad konsultantas su manimi susisiekė praėjus mažiau nei valandai, o papasakojus apie nelaimingą atsitikimą darbe sužinojau, kad šansai gauti man priklausančią išmoką yra iš tiesų nemaži. Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui konsultantas pranešė, kad man bus pervesta pinigų suma už patirtą nelaimingą įvykį bei už visą nedarbingumo laikotarpį, todėl tai mane labai nudžiugino. Mano santaupų ir gautos kompensacijos sumos visiškai pakako pradėti mokytis pasirinktame universitete: nors ir turėjau minčių studijuoti Londone, tačiau po šio nelaimingo atsitikimo nusprendžiau grįžti į Lietuvą.

Reklama

244 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.