Home » Protakos » Istorija – dabartis ir įspėjimas

Istorija – dabartis ir įspėjimas

Istorija – dabartis ir įspėjimas

Giedrė MIČIŪNIENĖ

Rytis Pivoriūnas, Zarasų krašto muziejaus struktūrinio padalinio K. Būgos memorialinio muziejaus muziejininkas (kultūrinės veiklos vadybininkas), pažymi, kad šis muziejus priklausė Maironio muziejui ir tik nuo 1996 m. jis tapo Zarasų. 2017 m. Dusetų seniūnijoje duris atvėrė salė, suteikusi galimybę plėsti muziejaus veiklą – čia vyksta įvairios parodos.

Joje buvo eksponuojama L. Tubelytės-Kriukelienės paroda. Pasak muziejininko, Lietuvoje nedaug moterų, kurios iliustruotų istorinius įvykius. Dailininkė, bendradarbiaudama su mokslininkais, remdamasi istoriniais šaltiniais, bandė atkurti kuo tikslesnį istorinį kontekstą. Tai ypatingai žavi – žiūrėdamas jauti istorijos pulsą. Šalia piešinio čia pateikiami ir aprašymai. Tai labai informatyvu, patogu, nebegaištama ieškant informacijos. Kartais apmaudu, kad žmonės, užėję į seniūniją, parodos neaplanko. Kitas, vos įkišęs nosį, viską aprėpia akimis ir išeina. Žmonės verda savo reikaluose. Vaikystėje jiems nebuvo suformuotas kultūrinis poreikis, todėl jį vėliau auginti sunku. Aktualumo nepraranda profesoriaus R. Vasiliausko pasakyti žodžiai: „Mokymo turinį pirmiausia turi sudaryti vertybės, pažiūros, ir tik po to – žinios, nes šiuolaikiniame pasaulyje labiausiai reikia apsisprendimo.“ Žmonės skuba – o reikėtų stabtelėti ir pamąstyti.

Dirbti muziejininku, anot Ryčio, įgijusio filosofijos magistrą VU, įdomu, nes padedi atskleisti savo tautos ir kultūros istoriją – Muziejaus veikla yra prasminga. Dirbant atsiveria platesnės galimybės realizuoti idėjas: jas gali įgyvendinti, rašydamas įvairius projektus, kurie turi svarbią išliekamąją vertę. Kodėl pasirinko filosofiją? Sako, kad rinktis reikėjo tik iš dviejų: filosofija arba politologija. Tada, paauglystėje, Lietuvoje prasidėjo Sąjūdis, veikėjai formavo jo mąstymą, požiūrį, vertybes – viskas buvo nauja ir įdomu, norėjosi suvokti daug naujų reiškinių. Didelę įtaką turėjęo Antalieptės kunigas A. Dauknys, subūręs būrelį, kuriame skaitydavo L. Karsavino „Europos kultūros istoriją“, tekstus prancūzų kalba.

Muziejininkas pabrėžia, kad susižavėjo vietinių žmonių prisiminimų gausa, todėl prašantis užrašinėti savo prisiminimus bent tezėmis. Džiaugiasi puikia A. Brankytės-Viburienės knyga, kurioje daug istorinių faktų, bet dauguma jų yra „užšifruota“: nėra realių vietų pavadinimų, žmonių pavardžių. Atsiranda pagalbininkų, su kuriais galima realizuoti sumanymus organizuojant renginius: Dusetų K. Būgos gimnazijos mokytojos – prancūzų k. mokytoja I. Šukienė, lituanistės D. Biliūnaitė ir D. Rimdeikienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui V. Normantienė. Daug išžudytos rajone itin gausios žydų bendruomenės gyvenimo detalių atskleidė dusetiškė M. Atkočiūnaitė-Varenbergienė, nuolat pildomas Dusetų miestelio (štetlo) gyventojų sąrašas. Nerašytas muziejininko darbo tikslas – skatinti bendruomenės narius aktyviau prisidėti prie istorinių duomenų rinkimų, nes su kiekvienu Išėjusiuoju išeina ir dalis istorijos (ypač ten, kur gyvena vyresni).

Svarbiausias darbas, anot Ryčio, K. Būgos, vieno iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, kalbininko, profesoriaus vardo ir darbų sklaida. „Pažiegė ir Dusetos yra Meka – šventa vieta tiems, kurie brangina lietuvių kalbą, kurie atvyksta nusilenkti dideliam ir tauriam žmogui, iš pirmųjų dviejų stočių išvykstančiam į platų kalbos mokslo pasaulį. Juk Kazimieras Būga buvo pirmas lietuvių kalbininkas profesionalas, iškėlęs lietuvių kalbotyrą į aukštą mokslinį laipsnį, išvedęs ją į tarptautinę kalbos mokslo areną“, – taip apie jį rašė Lietuvos literatūros tyrinėtojas ir kritikas filologijos daktaras prof. K. Korsakas.

Trumpas K. Būgos gyvenimas (45 m.) paliko milžinišką reikšmę lietuvių kalbai. Dusetose kalbininko vardu pavadinta biblioteka, gimnazija ir gatvė, muziejus ir paminklas… Sukurta muziejaus internetinė svetainė ne tik suteikia įvairiausių įdomių žinių apie jo gyvenimą, darbus, bet ir leidžia plačiau pajusti muziejaus veiklos reikšmę bendruomenėje. Muziejuje per mėnesį apsilanko apie 150 žmonių, nors tikslinių ekskursijų – mažiau. Svetainės lankomumas – daugiau kaip 600 žmonių per mėnesį. Norėtųsi suskaitmeninti daugiau kalbininko darbų, kad jie būtų prieinami kiekvienam, kad būtų kuo smulkiau tyrinėjamas darbų paveldas. „Nors kasdieniame darbe gali kelti sau labai aukštus tikslus, bet kartais atsiduri ten, kur leidžia galimybės“, – atvirauja Rytis, kuriam teko dirbti pedagoginį darbą Antazavės J. Gruodžio, Dusetų K. Būgos, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijose.

Daug veiklos, daug idėjų turintis Rytis tikisi, kad projektas „Ką papasakotų K. Būga apie Dusetas, štetlą ir save?“ bus puiki galimybė susieti daug Dusetų krašto istorinių žinių į vieną visumą, tai iš tiesų būtų labai svarbus žingsnis norimam kalbininko K. Būgos žodyno esmynui įgyvendinti.

Istorijos svarbą, Ryčio veiklos prasmę žmogui įrodo ir nesenas įvykis Zarasuose. Zarasuose, Dusetose, kitur nuo seno gyveno daug žydų. Pirmą kartą jie minimi 1669 m. Šį vėlyvą rudenį D. Bukonto gatvės skverelyje buvo atidengtas paminklas Holokausto aukoms atminti. 1941 m. rugpjūčio 26 dieną juos užklupo tragedija. Tūkstančiai jų – vaikų, senelių, suaugusių – amžino pogulio atgulė Krakynės miške: čia jie buvo nužudyti.

Praeitį ir dabartį sujungė graudus Moriso Kirznerio smuikas… Netektis ir skausmas sugrįžęs virto atmintimi, kuri būrė žydų tautą. Paminklą atidengė rajono vadovai, Išeivių iš Zarasų Izraelyje komiteto pirmininkas Griša Deič, išeivis iš Zarasų Zamanas Cibelis, prasmingai skambėjo kantoriaus malda.

G. Deič ir S. Cibelis, kuriems istorija – kasdienis buvimas, kurių artimieji guli Krakynės kapavietėje, kalbėjo susijaudinę. Skausmas, net ir praėjus septyniems dešimtmečiams, neatlėgęs – jis verčia susimąstyti apie gyvenimo prasmę. JAV ambasadoriaus pavaduotojas M. Micheli ir LR Seimo narys A. Dumbrava didžiavosi Holokausto aukų atminimo įamžinimu. Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje J. Levi parašytame laiške įvertintos zarasiškių pastangos.

Zarasų krašto muziejaus direktorė I. Vaitkevičienė, R. Pivoriūno viršininkė, vardindama istorinius faktus, aptarė žydų gyvenimą. Fotografijų parodos ,,Zarasų krašto žydai“ pristatymas vyko krašto muziejuje, o viešojoje bibliotekoje koncertas „In memoriam“ (B. Kirzneris (smuikas), D. Bagdonavičius (akordeonas), P. Jurkša (trombonas)).

R. Pivoriūnas / Autorės nuotrauka

875 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.