Home » Aplinkosauga » Apie pasiklydusią žiemą ir pelikaną

Apie pasiklydusią žiemą ir pelikaną

Apie pasiklydusią žiemą ir pelikaną

Kristina SAKAITĖ

Išvarė pamotė našlaitę žiemą į mišką žibučių ieškoti. Nežinojo tuomet piktoji, kad prasidės klimato kaita ir sausio vidury žydės ne tik žibutės, bet ir žalčialunkiai… Turbūt taip turėtų skambėti šiuolaikinės pasakos.

Lietuviškos žiemos muša šilumos rekordus ir stebina nebūdingais šiam sezonui reiškiniais. Gamtininkai konstatuoja – metams bėgant kai kurios augalų rūšys gali keistis, atsirasti naujų, tačiau artimiausią dešimtmetį kokoso riešutų dar tikrai neskinsime.

Vėtrų nekrikštija

Ilgametė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Utenos meteorologijos stoties stebėtoja Laimė Liutkevičienė primena, kad šalčio rekordas Utenoje užfiksuotas 1956 m. vasario 1 d., kai spustelėjo iki -42 laipsnių. „Šiemet nebus tokių rekordų, – įsitikinusi orų stebėtoja. – Kol kas ši žiema šilčiausia per 10 metų.“

Gruodžio mėnesį oro temperatūra buvo 5 laipsniais aukštesnė už daugiametę vidutinę, ir šių metų pradžia neįprastai šilta. Vėsiausia buvo, kai temperatūra nukrito vos daugiau nei keturis laipsnius.

2019-aisiais metinė temperatūra buvo 2 laipsniais aukštesnė nei norma ir siekė 8,5 laipsnio. Visi mėnesiai buvo šiltesni, tik liepą gamta iškrėtė šunybę – vidurvasarį buvo vėsiau nei įprastai, vidutinė temperatūra siekė +16,5 laipsnio.

Kalbant apie orus, vis dažniau pabrėžiama, kad artėja rekordiškai šalta (šilta) žiema, buvo lietingiausia (sausiausia) šį šimtmetį vasara ir pan. Tad tęsiant rekordų temą, verta paminėti, kad uteniškiams teko laimė mėgautis beveik rekordiškai šiltu praėjusių metų birželiu. Vieną dieną termometro stulpelis pakilo net iki +34,1 laipsnių temperatūros – vos laipsnio pritrūko iki oficialaus rekordo. L. Liutkevičienė primena, kad didžiausias karštis Utenoje buvo užfiksuotas 1992 m. rugpjūčio 10 d. ir siekė +35,3 laipsnius.

„2019 m. sausesni nei įprasta buvo gegužės ir birželio mėnesiai, o liepos mėnesį kritulių norma viršyta. Stichinių reiškinių nebuvo, vėtrų nefiksavom ir joms vardų neduodame, jas ,,krikštija“ klimatologai, – praėjusius metus apžvelgia orų stebėtoja. – Kiek dirbu stotyje, retai tokių reiškinių fiksavome. Jeigu vėtra praeina pro šalį, mes neužregistruojame, nebent žmonės paskambina, praneša. Kai ties Buitūnais medžius vartė, pas mus buvo ramu. Kai ledai sodus išmala, mes sužinome tik iš gyventojų.“

Meteorologijos stoties stebėtoja pažeria dar keletą faktų: 1992 metais buvo pati sausiausia vasara, kai nė lašo neiškrito nuo birželio 11 iki rugpjūčio 22 d., ne tokios ilgos sausros buvo ir 1994 m., 2002 m. bei 2006 m.

Lenkiškas klimatas

Gamtosaugininkai dvejopai vertina šiltėjantį klimatą – kai kurioms augalų rūšims tai į naudą, kitos silpnėja.

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Tautgirdas Masiulis sako, kad kintantis gamtos ciklas – tai savotiškas gamtos valymasis, kai esant neįprastoms sąlygoms, staigiems orų pokyčiams, gamtoje išlieka stipriausi. Gamtininkas vis dar tikisi, kad žiema, stipriai vėluodama, atkeliaus. „Pokyčius, žinoma, pastebime. Pastaraisiais metais žiemos švelnesnės ir vidutinė temperatūra labai panaši kaip Lenkijoje. Prisimenu, 2010 m. kovo 20 d. traktoriai pelkėje dar dirbo visu pajėgumu – buvo gilus įšalas. Šiemet žiema irgi gali nusikelti į kovo mėnesį“, – kalba specialistas.

Šiųmetės žibutės

Paspaudus šalčiams, žūva daug kenkėjų, tačiau gamtininkai didelių nuopelnų šalčiui vis tik nepriskiria – augalų jis nepagydo, o žuvusius kenkėjus pakeičia kiti. Tačiau sutaria, kad staigūs kontrastai susilpnina net galingiausius augalus. Pastaruoju metu ypač serga eglynai, medžius niokoja kirvarpos. Anot T. Masiulio, dideli eglynai nyksta, gali būti, kad po kelių dešimtmečių jų apskritai nebeliks Lietuvoje.

Tačiau šiltėjantį klimatą „įvertino“ miško gyventojai, paukščiai. Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direkcijos specialistas pastebi, kad miškuose pagausėjo žvėrelių, ypač stirnų, kurioms nebereikia ieškoti maisto po stora sniego danga. Atsigavo ir plėšrūnai, jau ne retenybė pamatyti vilką, o Ažvinčių girioje maždaug porą metų glaudėsi meškos – jų pėdsakus vis pastebėdavo medžiotojai. „Vakar mačiau skrendant pilkąjį garnį, jie jau lieka žiemoti Lietuvoje. Baltąjį garnį pamatyti Lietuvoje prieš 5–6 metus dar buvo retenybė, o dabar dvi jų kolonijos (apie 50 lizdų) įsikūrė Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje“, – sakė pašnekovas. Direkcijos darbuotojai yra sulaukę pranešimų ir apie labiau egzotiškus svečius – prieš keletą metų gyventojai pranešė Linkmenyse tvenkinyje pastebėję pelikaną. Tiesa, svečias ilgai neužsibuvo.

Nuodingas grožis

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus specialistas Algirdas Panavas, kalbėdamas apie nebūdingus šiam metų laikui reiškinius, sako, kad per daugiau nei 40 savo darbo metų dar neteko matyti, jog sausio viduryje pražystų žalčialunkis. Pavasarinis ankstyvas augalas rausvais žiedais pražydo prie Jonalaukio, taip pat botaniniame take Palūšėje. „Tarp kitko, tai labai nuodingas augalas – pamatę miške ant krūmo raudonas uogas, nepulkite jų skanauti, nes galite likti be dantų. Mirtinų atvejų nelabai girdėjau, bet pakenkimų nemažai, – perspėja gamtininkas. – Piliakalnio pietinėje pusėje jau turėtų žydėti ir žibutės, o kačiukų yra daug kur, prie Vaišniūnų net balta. Jie galbūt išbus iki pavasario, bet greičiausiai kad ne. Kiekvienas augalas turi vadinamus miegančiuosius pumpurus. Kai vieni nušals, pavasarį pražys kiti. Gamta pasiruošusi tokiems netikėtumams.“

Gulbės neapleidžia vietinių ežerų net šaltomis žiemomis, pasak gamtininko, šalčiai joms nebaisūs, tik reikia protakų, kad galėtų rasti maisto. Neseniai prie ežerų buvo pasirodę keletas kormoranų pulkelių – paprastai jie migruoja anksčiau, dar rudenį.

Pagausėjo smukliosios faunos atstovų – baltųjų kiškių. Anksčiau tai buvo labai reta rūšis, įtraukta į raudonąją knygą. Baltieji kiškiai paprastai laikosi dideliuose miškų masyvuose, o pilkieji, kurie pas mus dažnesni, laukuose, krūmynuose. „Baltieji kiškiai prisitaikę prie šaltų gyvenimo sąlygų. Gamtą sudėtinga suprasti. Mano jaunystės laikais kiekviename krūme būdavo po 1–2 kiškius. O dabar retai pamatysi.“

Traupio botanikos sode iš čia esančių daugiau nei 10 tūkst. pavadinimų augalų kasmet pirmasis pradeda žydėti japoninis hamamelis (Hamamelis japonica). Iki šiol ankstyviausios datos buvo fiksuotos vasario 13–15 dienomis (pernai taip pat). Šiemet pirmieji žiedai, nesulaukę nė viduržiemio, išsiskleidė jau pirmą sausio dešimtadienį / Sigučio Obelevičiaus nuotraukos
Traupio botanikos sode vis dar rudeniškas oras ir vis daugiau ankstyvojo pavasario reiškinių. Vienas iš jų – besiskleidžiantys užuovėjoje augančio lazdyno žiedai.

Nei lazdyno, nei kokoso riešutų

Kaip veikia įvairias augalų rūšis staigios orų permainos? Pasak specialisto, kelios šiltesnės žiemos nepaskatins atskirų floros ar faunos rūšių nykimo ar gausėjimo, tačiau jeigu tai bus sistema ir truks daug metų, tokia tikimybė yra. „Kiek laiko praėjo, kol susiformavo tokia flora ir fauna, tiek laiko prireiks ir tam, kad ji pasikeistų. Artimiausiu metu kokoso riešutų nuo palmių tikrai dar neskinsime. Globaliu mastu klimato atšilimas kels problemų, bet lietuviams klimato atšilimas į naudą: mažiau reikės malkų kūrenti“, – juokauja pašnekovas.

A. Panavas pasakoja, kad šiemet nuo šlapdribos, lijundros kentėjo beržai. Kai vėjas palenkia beržo viršūnę 90 laipsnių kampu, beržas jau neatsitiesia, o per 1–2 metus lapų masė savo svoriu nulaužia medį. Vėjuoto rudens ir žiemos nemėgsta ir eglės, ypač po sausos vasaros. „Tada nutraukiamos smulkios jų šaknys, medžiai negauna maisto medžiagų, nusilpsta, tą iškart pajaučia kenkėjai. Turime rezultatus, kai masiškai džiūva eglynai. Šalčio jie nebijo, prisitaikę prie klimatinių sąlygų, jie tiesiog jaučia, kai susilpnėja medžio savisaugos funkcijos. Būdamas stiprus, medis išskiria medžiagas, kurios atbaido tuos kenkėjus.“ Pasak gamtininko, galbūt klimato permainos paveikė ir lazdynus. Atsirado kenkėjų, kurie pakenkia lazdynų vaisiams, ir jau koks dešimtmetis riešutų beveik nėra.

.

675 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.