Home » Gallery » Paveldas kuria ateitį » Saugant krašto paveldą reikia ne vien lėšų, bet ir bendruomenių iniciatyvos

Saugant krašto paveldą reikia ne vien lėšų, bet ir bendruomenių iniciatyvos

Saugant krašto paveldą reikia ne vien lėšų, bet ir bendruomenių iniciatyvos

Kristina SAKAITĖ

Kaip sako paveldosaugininkai, Utenos rajonas turtingas ne dvarų (iki šių dienų išsaugoti vos vieno kito dvaro pastatai), tačiau piliakalnių bei čia gimusių, gyvenusių ar kūrusių žinomų žmonių – literatų, laisvės kovų dalyvių, mokslininkų.

Utenos rajone yra 454 kultūros paveldo objektai, 163 iš jų – saugomi valstybės. Kalvotame Utenos krašte dunkso net 79 piliakalniai, gausu pilkapių, išliko apie pusantro šimto kryžių, stogastulpių, koplytstulpių. Rajone yra 14 mitologinių vietovių, jose galima rasti akmenų, turinčių savo pavadinimus.

Apie kultūros paveldo objektų būklę, paveldosaugos prioritetus, apsaugą bei populiarinimą kalbėjomės su Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistu paveldosaugininku Arvydu Mitalu.

Dalis paveldo objektų lieka nematomi, nes yra atokesnėse vietose arba apie juos nieko nežino ne tik atvykstantys turistai, bet ir patys uteniškiai. Kaip sako gidai, geriausiu atveju pamatoma tik apie trečdalis rajono kultūros turtų. Kokie objektai yra nepelnytai pamiršti?

Galbūt mažiau žmonių užsuka į neveikiančias kapines. Aišku, jos ne visos sutvarkytos, bet tai reikalauja lėšų. Seniūnijos pagal išgales prižiūri kapines, pašienauja. Bet jose galima atrasti įdomių dalykų. Tarkim, važiuojant link Tauragnų, sustojus Klykių neveikiančiose kapinėse, atsiveria labai gražus vaizdas į ežerą. Yra išlikusių nelankomų kryžių, stogastulpių – gal žmonėms nelabai įdomu arba jie nežino, kad gali ten surasti senųjų kryždirbystės pavyzdžių. Kai kuriuos mitologinius akmenis miškuose net man sunku surasti – mažai lankomi, bet jie turi savo istoriją: žymėdavo aukojimo vietas ar atskiros bendruomenės teritoriją.

Paveldosaugininkas Arvydas Mitalas / Kristinos Sakaitės nuotraukos

Kokia saugojamų objektų būklė?

Bendra saugojamų objektų būklė gerėja. Kiekvienais metais įvertiname apie 15 objektų būklę, tačiau ne visi jie atnaujinami, daug kas priklauso nuo finansų, bet yra ir kitų aplinkybių. Praėjusiais metais buvome suplanavę atnaujinti 26 laisvės kovų dalyvių kapavietes, bet neatsirado tiekėjų, nors buvo paskelbti viešieji pirkimai. Buvome suplanavę ir atminimų lentas statyti, bet tiekėjų taip pat neatsirado.

Per metus atnaujinama (papildoma) apie 10 objektų. Vyksta tęstiniai darbai, pvz., vienais metais buvo sutvarkyta Lietuvos geografo, keliautojo Kazio Pakšto atminimo vieta tėviškėje, pernai pastatytas stendas. Pritaikydami piliakalnius pažintinei veiklai, atnaujiname jų infrastruktūrą. Pernai sutvarkėme Narkūnų piliakalnio laiptus.

Beveik kasmet atstatome 2–3 kryžius, juos suremontuojame ir apsaugome nuo išnykimo. Daug pravažiuojančių mato Antalgės kryžių. Tai originalo kopija, bet ir ji jau tokios būklės, kad reikia atnaujinti – nuvalyti kerpes, impregnuoti iš naujo, sutvarkyti kai kurias detales.

Mediniai objektai yra veikiami oro sąlygų, jiems reikia daugiausia priežiūros. Kartais gauname

pranešimų iš žmonių, susirūpinusių paveldo išlikimu. Pvz., stogastulpis ant poetės, vertėjos Karolinos Onos Praniauskaitės kapo senosiose miesto kapinėse jau prastos būklės, nors buvo tvarkomas prieš penkerius metus. Kryžių šauliui pulkininkui Pranui Saladžiui, esantį jo gimtinės vietoje, irgi jau reikia restauruoti. Leliūnų miestelyje kryžius Laisvės kovotojams buvo visai sukrypęs, paukščiai jau perėjo viduje – jis buvo sutvarkytas.

Neseniai gavau laišką iš žydų bendruomenės, jie prašo suskaičiuoti, kiek yra išlikusių žydų antkapinių paminklų Tauragnuose, Vyžuonose ir Užpaliuose.

Skiriama lėšų neveikiančių kapinių priežiūrai, pernai seniūnijose buvo sutvarkytos 25 neveikiančios kapinės.

Kokie rajono paminklotvarkos prioritetai ir kokius darbus numatėte šiais metais?

Mūsų prioritetaikryždirbystės pavyzdžių išsaugojimas, piliakalnių infrastruktūros sutvarkymas, informacinių stendų pastatymas prie lankytinų objektų.

Šiais metais numatyta sutvarkyti kapines, tęsti Krokulės šaltinio aplinkos sutvarkymą – dabar darbai persikels prie Lygiamiškio piliakialnio, kur bus įrengti nauji laiptai, pastatytas stendas. Planuojame pastatyti apie 10 kultūros paveldo objektus žyminčių ženklų. A. ir M. Miškinių literatūrinės-etnografinės sodybos klėties stogui reikia remonto, jau lyja ant eksponatų. Šiemet planuojame remontuoti. Utenos dvaro klojimo stogui suremontuoti lėšų nepakaks, tačiau smulkų remontą planuojame. Dėmesio skirsime ir Užpalių dvarui.

Planuojame sutvarkyti Rašytojų kalnelį Vyžuonose, pastatyti suoliuką, staliuką, kad galėtų pailsėti atvykusieji. Bus pastatyta rodyklė į istoriko Adolfo Šapokos gimtinę. Viena rodyklė atsiras nuo vieškelio į Taukelių kapines, nes ten palaidotas pediatrijos pradininkas gydytojas Jokūbas Šimkevičius, šalimais yra koplytėlė. Ji be stogo, be vidaus, unikalu tai, kad išliko akmens mūro sienos. Mes užkonservavome tą mūrą, kad neveiktų lietus ir nesuirtų, kaip pavyzdį.

Šiemet rajono paveldo objektų sutvarkymui, papildymui skirta 45 tūkst. eurų.

Darbai suplanuoti 3 metams į priekį. Yra minčių sutvarkyti Žydų gatvelę Utenoje – jos grindinį, nes mes senamiesčio kaip ir nebeturime. Turistas, atvykęs prie objekto, jokios informacijos negauna. Turėtų ir prie Dailės mokyklos būti informacija, prie bažnyčios, Šaulių namų, netgi banko.

Yra minčių apšviesti kitaip jau restauruotą tautos patriarcho J. Basanavičiaus paminklą.

Yra ir kitų idėjų, jeigu jos bus įgyvendintos, gal įdomesnė bus ir Utena, juk artėja miesto 760-asis jubiliejus

Architektūros paminklas – Užpalių dvaro pastatas

Kokie lankomiausi, žinomiausi Utenos krašto kultūros paveldo objektai?

Narkūnų piliakalnis žinomiausias ir lankomiausias objektas – tai buvo matyti vien iš laiptų susidėvėjimo. Kai buvo gaminami nauji laiptai, darbininkai skundėsi, kad neturi kada dirbti, nes vis reikia praleisti lankytojus. Utenos mieste lankoma Dailės mokykla – senieji pašto rūmai, senasis geležinkelis, Laisvės kovų muziejus, bažnyčia. Marianos Veriovkinos draugija išgarsino Vyžuonėlių dvarą, kuris sulaukia vis daugiau lankytojų. Žmonėms patrauklūs visi Užpalių objektai – Krokulės šaltinis, Šeimyniškių, Lygiamiškio piliakalniai, manau, nemažai dėmesio sulauks klebono ir bendruomenės iniciatyva bei savivaldybės lėšomis restauruotas bažnyčioje esantis paveikslas.

Tarp lankomiausių – etnografiniai kaimai: Vaišnoriškės, Šuminai, Strazdai. Savininkai, žinoma, nori pagal save susitvarkyti namus, bet kiek leidžia jėgos, bandysime išsaugoti šių kaimų autentiškumą.

Dalis autentiškų statinių, gamtos paminklų turbūt neišliks amžinai dėl savininkų, norinčių gyventi šiuolaikiškai ir laviruojančių tarp įstatymų, įtakos, dėl oro sąlygų. Kokiems objektams kyla didžiausios grėsmės, ar jau pastebite neigiamus pokyčius?

Piliakalniai, pilkapiai neišnyks, tačiau kryžiai gali išnykti. Dabar, kai jie suskaičiuoti, stengiamės, kad neatstatomus kryžius pakeistų kopijos. Seniausių kryžių amžius siekia apie šimtą metų. Mūsų garsiajai Mykolo arkangelo su trimitu statulai taip pat jau reikia kopijos, nes jį restauruoti būtų sunkoka. Jis pusiau medinis, pusiau metalinis. Mano vizija būtų pastatyti kopiją po stikliniu gaubtu su apšvietimu prie Utenos kraštotyros muziejaus. Originalą būtų galima saugoti bažnyčioje ar muziejuje, konservuoti. Oro sąlygos labiausiai pavojų kelia būtent medinei architektūrai.

Kalbant apie etnografinius kaimus, tiesa, kad sodybų šeimininkai, remontuodami senas sodybas, kreipia dėmesį į lėšas, o ne į autentiškumą. Nendrinis stogas, žinoma, brangesnis nei šiferio…

Ar į Kultūros vertybių registrą kasmet įtraukiami nauji objektai?

Taip, kasmet atsiranda naujų objektų.

Didėja piliakalnių skaičius, nebuvo įtraukti kai kurie statiniai. Nuo praėjusių metų Kultūros vertybių registre yra Utenoje esantis senasis banko pastatas ir Šaulių namai.

Pvz., Antalgės piliakalnis – jis daug kartų apartas, bet šaltiniai teigia, kad tai istorinė vieta.

Paveldo objektai dvejopai vertinami – iš vienos pusės žmonės patenkinti, kad tai yra saugoma, iš kitos pusės tai uždeda tam tikrą krūvį ir atsakomybę. Bet nereikia daryti baubo – saugomų objektų savininkai kartais iš nežinojimo baiminasi apribojimų, tačiau jie bet kada gali ateiti pasikonsultuoti. Tarkime, atkurti nendrinį stogą labai brangu, galima rasti alternatyvą, dengti skiedriniu stogu ar skardiniu – priklausomai nuo architektūros.

Iš dabartinių 454 objektų, jau įtrauktų į objektų sąrašą, dar ne visų nustatytos vertingosios savybės.

Šiais metais pateikėme komisijai prašymą įtraukti į Registrą medinę Biliakiemio bažnyčią. Ne visos rajono bažnyčios yra įtrauktos į Kultūros paveldo registrą, tarp jų ir Sudeikių bažnyčia.

Ar pasitaiko atvejų, kai žmonės iš nežinojimo, tiesiog norėdami apsaugoti ar atnaujinti senus statinius, daiktus, jiems pakenkia?

Buvo taip, kad žmogus, nupuvus medžiui, nusinešė pas save mūsų sutvarkytą koplytėlę ir prikalė ją savo teritorijoje. Nepasisavino, nesudegino, tiesiog norėjo išsaugoti… Žmogui išaiškinome, kad negalima perkėlinėti objektų, sugrąžinome koplytėlę į tą pačią vietą.

Buvo, kai seniūnas persistengė – nenorėdamas, kad dingtų žymėtas akmuo, sugalvojo atsivežti jį prie seniūnijos. Tačiau turėjome pasakyti, kad akmuo negali keisti vietos. Būna visokiausių atvejų.

Kapinėse yra dar vertingų dalykų, tačiau žmonės ne visada tai įvertina. Norisi, kad nepradingtų kilnojamos vertybės – religiniai drabužiai, paveikslai, apeiginiai indai, senos vėliavos. Džiugu, kad Leliūnuose bendruomenė ėmėsi iniciatyvos ir įkūrė sakralinio meno muziejuką.

Tyčinių niokojimų kol kas didelių nebuvo. Rašėje prie žydų kapų mėgsta jaunimas suvažiavęs pasėdėti automobiliuose. Buvo ten išvirtę medžiai, padarė savo darbą – išvertė tvorą, kažkam kilo pagunda pasiimti metalo gabalą.

Kaip populiarinate svarbias Utenos krašto istorijai vietas, paminklus?

Vienas iš variantų – pro juos vedantys maršrutai. Turizmo informacijos centras yra išleidęs apie žydus lankstinuką. Kas domisi ta istorija, jiems gali būti įdomu. Važiuojant link Pakalnių, miške yra senosios žydų kapinės, užimančios nemažą plotą, jos atrodo gana įspūdingai. Žinoma, turistų srautų nenukreipsi į kapines, bet kas domisi istorija, jiems gali būti įdomu pamatyti, kaip buvo laidojami kitos kultūros žmonės.

Planuojame išleisti brošiūrą su penkiais maršrutais, kurie būtų pildomi, aplankant kultūros paveldo objektus. Norime sutvarkyti objektus, atsižvelgdami į turistų srautus, kad jie būtų patrauklūs, lengvai pasiekiami.

Vienas iš maršrutų galėtų būti Sudeikiai–Daugailiai–Tauragnai–Utena arba Utena–Tauragnai, Saldutiškis–Utena. Apvažiavus ratą būtų galima aplankyti neveikiančias kapines, kryžius, piliakalnius, memorialines vietas. Manau, šį planą išbaigsime ir paviešinsime.

Dvarų būklė nevienoda – kokiu atveju jie prižiūrimi geriau, kai yra valstybės nuosavybė ar kai turi privačius savininkus?

Visi žino, kad įsigyti dvarą – tai ne prabanga, o rūpestis. Yra įvairių situacijų. Tarkim Saldutiškio dvarą savininkas prikėlė naujam gyvenimui – jis tikrai gražus ir lankytinas. Kitas atvejis – garsiosios Vyžuonėlės ir apleistas dvaras… Taip pat ir Vyžuonų dvaras, kuris tik dabar po truputį tvarkosi. Jeigu savininkas žinomas, siunčiame įspėjamuosius raštus, kad susitvarkytų, bet yra ir tokių pastatų, kurių savininkai neaiškūs. Tuomet neturi iš ko pareikalauti, teismas skelbia tokius pastatus bešeimininkiais.

Norime paskatinti savininkus ir Užpalių malūną pradėti tvarkyti. Išsiuntėme pranešimą, kad norime su jais kalbėti. Viktorija Jovarienė pagal savo išgales tvarko kumetyną. Užpaliuose apskritai didžiausia paveldo objektų koncentracija.

Kokios Vyžuonėlių dvaro perspektyvos ?

Marianos Veriovkinos draugija rankų nenuleidžia. Buvo savivaldybės planas išpirkti bent kelis dvaro pastatus iš šeimininkų ir pradėti juos tvarkyti, bet savininkai prašė neadekvačios sumos kitam būstui įsigyti, o turint omeny, kad paskui dvarą reikės suremontuoti ir įveiklinti, tų lėšų reikėtų labai daug.

Kokios informacijos sulaukiate iš gyventojų?

Gyventojai kartais suteikia įdomios informacijos, papasakoja senų objektų istoriją, bet dažniau sulaukiame su pretenzijomis. Partizanų kapuose šalia koplytstulpių artimieji norėjo statyti kiniško marmuro antkapius, patarėme to nedaryti, sulaukėme pasipiktinimo…

Kartais žmonėms trūksta tiesiog informacijos.

Lyginant su kaimyniniais rajonais, ar Utenos kraštas turtingesnis paveldo objektų?

Anykščiai turtingesni, į registrą įtraukti 573 objektai, Molėtų rajone jų yra 551, Zarasų – 481, Ignalinos – 298. Utenos rajonas, kaip minėjau, išsiskiria piliakalniais.

Ko trūksta (be lėšų), kad pagerėtų gamtos, architektūros, archeologijos paminklų apsauga?

Dažnai kreipiuosi į pačias bendruomenes, kad jos pačios prisidėtų tvarkant. Kai kurios bendruomenės pasyvesnės, kitos – ir dabar aktyvios, yra gražių pavyzdžių, kai jos imasi globoti vieną ar kitą piliakalnį.

Utenos rajone gausu piliakalnių. Daugailių piliakalnis
Archeologai ne vienus metus tyrinėjo Garnių I piliakalnį, rado jame bronzos amžiaus dirbinių
90 metų skaičiuoja Vytautos Didžiojo tiltas per Šventąją
Paminklas Lietuvos Nepriklausomybei ir Vytautui Didžiajam ant Kartuvių kalno
Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola – geologinis gamtos paveldo objektas

Minint Lietuvos kariuomenės brigados generolo Kazio Musteikio 125-ąsias metines Stučių kaime, Tauragnų sen., pastatytas informacinis stendas/ A. Mitalo nuotraukos

Šiaudinių kaimo senosiose kapinėase pastatytas kryžius, skirtas visiems Utenos rajone išnykusiems kaimams atminti. Autorius – jaunas kryždirbys Arijus Stočkus
Tęsiant piliakalnių sutvarkymą, pritaikant juos turizmo pažintinei veiklai, įrengti nauji patogūs laiptai Narkūnų piliakalnyje bei suremontuoti senieji laiptai

340 Iš viso matė 3 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.