Home » Protakos » UNESCO daug arčiau mūsų, nei manome

UNESCO daug arčiau mūsų, nei manome

UNESCO daug arčiau mūsų, nei manome

UNESCO buvo įkurta 1945 m. lapkričio 16 dieną. Ji yra jungtinių Tautų specializuota agentūra, siekianti prisidėti prie pasaulio taikos ir saugumo stiprinimo vystant bendradarbiavimą tarp tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijos srityse. 2017 m. generaline direktore ketverių metų kandencijai išrinkta  Audrey Azoulay. UNESCO ir kitos pasaulio politiką reguliuojančios organizacijos teigia, kad kultūrų įvairovė yra bendrasis žmonijos paveldas ir „būtina žmonijai taip, kaip bioįvairovė būtina gamtai“. Šiandieną UNESCO narėmis yra 193 valstybės ir 11 asocijuotų narių. Kultūrinės teisės yra neatskiriama universalių, nedalomų ir tarpusavyje susijusių žmogaus teisių dalis. Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės visiems pripažįsta saviraiškos, kūrybos ir jos sklaidos pasirinkta kalba teisę, taip pat teisę gauti kokybišką išsilavinimą ir būti ugdomiems taip, kad būtų gerbiama jų kultūrinė tapatybė, teisė dalyvauti pasirinktame kultūriniame gyvenime ir plėtoti pasirinktą kultūrinę veiklą. Dabartinė Europos Sąjungos politika kultūrinės tapatybės supratimo klausimais kelia nerimą ir aktyvina euroskeptikus, nes vis dažniau tautos bandomos niveliuoti tradicinių imigracijos, šeimos ir net maisto ruošimo bei panašių klausimų srityse. Kuomet aktualinamas regionų klausimas Lietuvoje, gal rajonų merams visai tikslinga būtų įtakoti Lietuvos vyriausybę kreiptis į UNESCO atstovybę šalyje ir įpareigoti ją ginti šalies interesus pagal UNESCO dokumentuose numatytus parametrus. Juolab, kad nuokrypius nuo tradicinės ES sampratos aptaria visa šalies spauda.

Kultūrų įvairovė – gyvastingas ir atsinaujinantis turtas, ir jį suvokti reikėtų ne kaip sustabarėjusį reiškinį, bet kaip nuolat kintantį procesą, užtikrinantį žmonijos išlikimą. Visiems suprantama, nespecializuota kalba apie šiuos procesus rašė Lietuvoje gyvenantis ukrainietis, rašantis lietuviškai ir įvertintas tarptautiniame literatūriniame judėjime, Jaroslavas Melnikas. Publicistika tampa gyvybiškai reikalinga.

Kultūrą reikia suvokti kaip įvairių visuomenės ir jos grupių dvasinių, materialinių, intelektinių ir emocinių ypatybių visumą, kultūra aprėpia ne tik meną ir literatūrą, bet ir gyvenimo būdą, mokėjimą sugyventi, vertybių sistemas, tradicijas ir tikėjimus, net stalo kultūrą bei poilsiaviečių inventoriaus gadinimą. Būtina užtikrinti laisvą idėjų sklaidą žodžiu ir vaizdu, suteikti saviraiškos galimybę ir leisti kitiems ją pažinti. Kultūrinę įvairovę užtikrina saviraiškos laisvė, žiniasklaidos galimybė išsakyti įvairias nuomones, lygios ekonominės ir kitos galimybės susipažinti ne tik su saviveikliniu, bet ir profesionaliu menu, mokslu, technologijomis, turi būti sudarytos sąlygos visiems pristatyti savo idėjas. Tiek meninė ir techninė kūryba, tiek kita intelektinė produkcija išauga iš kultūrinės tradicijos, o turtėja, sąveikaudama su kitomis kultūromis. Todėl paveldą reikia saugoti, puoselėti ir išsaugoti ateities kartoms visas jo formas kaip žmonijos patirties ir siekių įrodymą, kad toliau būtų puoselėjama kūrybos įvairovė ir skatinamas dialogas – pasikeitimas idėjomis.

UNESCO metai Lietuvoje

Lietuvos Respublika į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją priimta 1991 m. spalio 7 dieną. 1992 m. spalio 20 d. buvo įsteigta Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija – visuomeniniais pagrindais dirbantys 25 švietimo, mokslo ir kultūros specialistai. 2018 m. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininku išrinktas prof. dr. Jonas Ruškus. Lietuvos nacionalinę komisiją aptarnauja bei padeda įgyvendinti funkcijas LR KM įsteigta biudžetinė įstaiga – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas. Vykdomojoje taryboje Lietuvai atstovauja ambasadorė prie UNESCO prof. dr. Irena Vaišvilaitė. 

Labai smagu, kad 2020-aisiais Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė paskelbė UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimą ir patvirtino programą. Kas atkreipė Vyriausybės dėmesį? Tai įvykdyta siekiant pabrėžti į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų Lietuvos kultūros paveldo vietovių – Vilniaus istorinio centro, Kernavės archeologinės vietovės, Kuršių nerijos, Struvės geodezinio lanko – reikšmę mūsų valstybei, didinti jų pažinimą, visuomenės supratimą apie šių vietovių išskirtinę visuotinę vertę, išsaugojimo ateities kartoms ir teisinės apsaugos svarbą. Dabartinis LR kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sakė: „Lietuvai kaip ir kiekvienai kitai valstybei yra didelė garbė ir atsakomybė turėti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų. Šie metai – tai puiki proga iš naujo įvertinti mūsų turimą unikalų, pasaulinio masto kultūros paveldą, sudaryti sąlygas geriau jį pažinti ir saugoti. Tai dar viena paskata didžiuotis savo šalimi ir jos vertybėmis dalintis su visu pasauliu.“ Derėtų priminti, kad tarptautinei apsaugai buvo teiktas ir Šiliniškių kalvagūbris bei kita. Tuo metu jie „nepraėjo“ atrankos, bet kartojimas – mokslų motina ir būsimų pajamų šaltinis, žinomas visame pasaulyje.

UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimas siejamas su svarbiomis jubiliejinėmis datomis. 2019 m. Vilniaus istorinis centras minėjo 25 m., Kernavės archeologinė vietovė – 15 m., 2020 m. Kuršių nerija minės 20 m., Struvės geodezinis lankas – 15 m. įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą sukaktį. Metų minėjimo programoje numatytos įvairios kultūrinės, edukacinės ir pažintinės veiklos. Planuojama surengti parodą su edukacine programa „Lietuvos vertybės UNESCO sąrašuose ir registruose“, paruošti kvalifikacinę mokomąją programą pedagogams ir mokomąją programą moksleiviams apie UNESCO pasaulio paveldą ir paveldo vertybes Lietuvoje. Ketinama parengti edukacines programas apie Kuršių nerijos kultūrinį kraštovaizdį, materialiąsias ir nematerialiąsias vertybes, sukurti virtualų patarėją istorinės urbanistinės, architektūrinės ir gyvenamosios aplinkos priežiūrai ir tvarkybai, organizuoti ekskursijas, konkursą #manoUNESCO. Tarp kitų veiklų, stiprinant sąveiką tarp kultūros paveldo, turizmo infrastruktūros ir švietimo sistemos, planuojama sudaryti turistinį maršrutą – pažintinį taką po Struvės geodezinio lanko punktus. Minėjimo programoje numatyta sukurti keturis naujus pažintinius dokumentinius filmus apie Lietuvos pasaulio paveldo vertybes, taip pat dokumentinius animuotus filmukus vaikams, daugybė kitų žiniasklaidos ir švietimo priemonių. Programos įgyvendinime dalyvaus Valstybinė kultūros paveldo komisija ir nacionalinis UNESCO komisijos sekretoriatas, daugybė kitų organizacijų. Visos plane numatytos priemonės ne tik padės geriau pažinti šalį, bet ir taps puikia demonstracine, pavyzdine priemone apžvelgiant savuosius objektus. Tikėtina, kad išvykos į šiuos objektus taps ir mūsų apskrities regiono švietimo įstaigų veiklos dalimi.

Šiandien visiems būtina suvokti, kad mūsų laikų diskusijos apie tapatybę, socialinę darną ir žinių ekonomikos plėtrą pagrindu yra kultūros klausimai. Siekiant pilnaverčio kiekvieno visuomenės nario savirealizacijos ir bendrojo žmogaus orumo išsaugojimo, siekiant teisingumo visuomenės gyvenime, būtina plačiai skleisti kultūrą ir šviesti žmoniją. Juolab, kad kai kurių didžiųjų šalių prezidentai grasina bombarduoti senuosius paminklus Rytų šalių valstybėse, nors atskiras UNESCO dokumentas numato kultūros vertybių apsaugą ginkluoto konflikto metu. Vertybių evakuacijos planai turėtų būti kiekvienoje kultūros įstaigoje ir mūsų šalyje. Tai šventa kiekvieno visuomenės nario, ypač tų, kurie organizuoja visuomenės gyvenimą, pareiga, kurią reikia vykdyti su didžia atsakomybės dvasia.

UNESCO šalia mūsų

Kalbėdami apie UNESCO galvojame sau, kad tai pakylėta demagogija, bet ji taip arti kiekvieno iš mūsų. Ar mes save vadiname demagogais, populistais? Jei sakome, kad nesame tokie, tai kaip duotybę pripažįstame kultūros viršenybę mūsų gyvenime. Kultūrų įvairovė praplečia kiekvieno žmogaus pasirinkimo galimybes ir suteikia pagrindą tokiam vystymuisi, kuris suvokiamas ne tik kaip ekonomikos augimas, bet ir kaip priemonė siekti norimo intelektinio, emocinio, moralinio ir dvasinio gyvenimo.

Kas nepažįsta žydų šeimų? Utenos apskrities regionui tai labai aktualu, nes ir Mažąja kultūros sostine tapę Tauragnai, ir Ignalina, ir Molėtai, ir Zarasai, ir besiformuojančiomis tradicijomis garsus Visaginas – visi savo pamatuose randa žydiškos kultūros. 2020-uosius metus LR Seimas yra paskelbęs Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, o UNESCO Generalinės konferencijos 40 sesijos metu ši sukaktis įrašyta į 2020–2021 m. UNESCO minimų sukakčių sąrašą. Minimos Vilniaus Gaono(1720–1797) 300-osios gimimo metinės. Elijo ben Saliamono Zalmano (Vilniaus Gaono) metinės į UNESCO minimų datų sąrašą įrašytos, remiant Baltarusijai, Lenkijai, YIVO žydų tyrimų institutui (JAV) ir Lenkų–žydų tyrimų institutui (JK). Šiai datai taip pat skirta daug renginių.

Kernavės piliakalniai

UNESCO būstinėje pernai buvo pristatytas ir gausus mūsų regione sentikių menas, Teresės Blažiūnienės paroda „Labanoro gėlės“. Parodos atidaryme dalyvavo autorė, Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios kunigas Jurgis Kazlauskas ir restauratorius doc. dr. Juozapas Blažiūnas, kuris renginyje pristatė medinio paveldo apsaugos problematiką Lietuvoje. Prieš keliolika metų Aukštaitijos nacionaliniame parke vyko UNESCO organizuota „Kukutynės“ stovykla. Joje buvo pristatomos senosios tradicijos, dėstė Ignalinos meno žmonės J. Grunda, A. Jakubovskienė, S. Mudinienė, J. Narbutaitienė, R. Žievys, šalies liaudies kūrėjai, Etnokosmologijos muziejaus darbuotojai, o kur dar registratorės, virėjos su siaubingai neskaniu, bet sveiku avižų kisieliumi ir kitas aptarnaujantis personalas. Stovyklavo vaikai iš visų Utenos apskrities regiono savivaldybių. Kas iš tokių mokymų savivaldybėms? Nekainuoja vaikų vasaros užimtumas, didėja jų intelektinės galimybės. Ugdytojai, aptarnaujantieji uždirba daugiau, o tuo pačiu ir daugiau sumoka į savivaldybės biudžetą. Dėl to gerėja mūsų socialinis, kultūros, švietimo, medicinos ir pan. iš biudžeto išlaikomų gyvenimo sričių gyventojų poreikių tenkinimas. O kiek apsilankantieji perka maisto, maitinasi, tvarko mašinas ar pilasi benzino… aukšti jų poreikiai neleidžia apsileisti atokiose vietovėse, o medicinos apsauga pereina į kitą lygį…

Egzistuoja ir Nematerialaus kultūros paveldo registras, su kuriuo dažniausiai „susitinka“ rajonų valdžios. Tai kryždirbystė, Dainų šventė (ji prasidėjo ne tarybmečiu, o Vydūno iniciatyva ant Rambyno), sutartinių giedojimas, o nuo šiemet minimos ir Kaune dirbusio Stasio Ušinskio savitos lėlių teatro „artistės“ – marionetės. Šiuos reiškinius saugo UNESCO konvencija. 2018 m. Lietuva pateikė UNESCO II atasakaitą  apie UNESCO konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje 2012–2017 m. bei ataskaitas apie Lietuvos vertybių, įtrauktų į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą (kryždirbystės, Baltijos dainų ir šokių šventės bei sutartinių) būklę. Ataskaita buvo apsvarstyta 2018 m. lapkričio 26 d. UNESCO Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo komiteto XIII sesijos metu ir numatoma patvirtinti Generalinės asamblėjos VIII sesijoje 2020 m. birželio mėnesį. 2019 m. Rekomendacijas dėl Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo rengė: Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė; Lietuvos nacionalinės komisijos kultūros programų vadovė Milda Valančiauskienė; Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vyriausioji specialistė Irena Kezienė; Lietuvos nacionalinio kultūros centro Tautodailės poskyrio vadovė menotyrininkė dr. Teresė Jurkuvienė; menotyrininkė dr. Alė Počiulpaitė; Lietuvos nacionalinio kultūros centro vyriausioji specialistė etnomuzikologė dr. Loreta Sungailienė; Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė etnomuzikologė dr. Daiva Vyčinienė; Kupiškio kultūros centro Etninės kultūros etnografė, folkloro ansamblio „Kupkėmis“ vadovė Alma Pustovaitienė; Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Ukmergės tautodailininkų draugijos pirmininkas, liaudies meistras, kryždirbys Rimantas Zinkevičius, Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento vyriausioji specialistė Emilija Bugailiškienė. Šiose rekomendacijose, sprendžiant įvairius nematerialaus kultūros paveldo vertybių išsaugojimo klausimus, akcentuojamas poreikis stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų įtraukimą į išsaugojimo procesus, nematerialaus kultūros paveldo vertybių ypatumų pažinimą, skatinti gyvųjų reiškinių raidos ir kaitos, grėsmių ir išsaugojimo galimybių studijas, bendrus atvirųjų duomenų portalus, ugdytojų, turinčių nematerialaus kultūros paveldo žinių ir kompetencijų, mokymo programų plėtotę, poreikį rengti nematerialaus kultūros paveldo vertybių išsaugojimo veiksmų planus ir kt.

Vilnius

Kiekvienas rajonas yra vienaip ar kitaip įtrauktas į šias veiklas, nes visi ruošia kolektyvus Dainų šventei (yra net atskiras įstatymas, kurį bent jau šiemet reiktų pakartotinai skaityti). Kryžius, į veiklas įsijungdami, kuria greta mūsų gyvenantys kaimynai, kai kurie galvas papuošia Aukso vainikais. Tokiems darbams jaunimą auginame Sidabro vainikėlio konkursuose. Sutartinių paveldo teikėją UNESCO teismui – dr. D. Vyčinienę – dažnas salakonas vadina kaimyne, o betarpiškoji dr. L. Sungailienė – sulaukiamas svečias mūsų namuose laidai „Duokim garo“ padedant… Kiti komisijos nariai dažni svečiai mūsų ekspedicijose ir peržiūrose, renginiuose. Visad yra galimybė pasitarti, kaip tinkamiau atlikti darbus, juolab, kad blogų ataskaitų niekas nenori rašyti. Būtų keista, kad vasario mėnesį pateiktus projektus Lietuvos kultūros taryba vertintų neatsižvelgdama į tai, juolab, kad Tolygi kultūrinė plėtra gražiai siejasi su UNESCO uždaviniais.

Struve

Kultūrų įvairovės išsaugojimas ir propagavimas – darnaus žmonijos vystymosi pagrindas. To negali užtikrinti vien rinkos dėsniai, todėl būtina iš anksto numatyti ne tik valstybinę, bet ir rajoninę politiką, aprėpiančią bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi, pilietinės visuomenės ugdymu ir kitais šviesą nešančiais uždaviniais. UNESCO tarptautiškumas dažnu atveju tampa ginklu siekiant apsaugoti vertybes, parama siekti norimo kokybinio rezultato ugdymo procesuose, ekonomikos varikliu. Kultūra – remiantis Lisabonos sutarties dokumentais – kūrybingos ekonomikos pagrindas.

494 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.