Home » Gallery » Paveldas kuria ateitį » Po Kaziuko mugės prasideda naujieji metai

Po Kaziuko mugės prasideda naujieji metai

Po Kaziuko mugės prasideda naujieji metai

Nida TREINYTĖ

Uteniškis, prieš keletą metų į Anykščius persikėlęs medžio drožėjas Dainius Veršelis pomėgį kūrybai pajuto sulaukęs dvylikos metų. Pirmąsias drožybos paslaptis per darbų pamokas tuometinėje Utenos IV vidurinėje mokykloje (dabar Dauniškio gimnazija), atskleidė mokytojas Rimantas Giedraitis. D. Veršelis neslepia, kad pomėgis dirbti su medžiu visuomet buvo pirmiausia ir taip išliko iki šių dienų. Baigęs Jonavos statybininkų mokyklą jaunuolis įgijo staliaus-baldžiaus specialybę ir gamino baldus. Pasak pašnekovo, po profesinės mokyklos baigimo dirbti staliumi nepatiko. Darbas buvo neįdomus, monotoniškas ir nekūrybiškas, o jam visada norėjosi kurti. Tada ir atrado alternatyvą kūrybinėms svajonėms realizuoti. Grįžęs į gimtąjį miestą aštuoniolikmetis vaikinas pradėjo intensyviai drožti iš medžio. Pirmieji darbai buvo sakraline tematika – angelai. Nuo 1994 metų prasidėjęs kūrybinis periodas buvo intensyvus ir tesėsi visą dešimtmetį. Sukauptus drožinius vyras pradėjo eksponuoti įvairiose parodose Utenoje, Rokiškyje, Vilniuje ir kitur. Dalyvavo Čekijos Trebon mieste medžio drožėjų pleneruose, šiame mieste pastatytos ir dvi jo sukurtos skulptūros. Nuo 1997 m. D. Veršelis yra Tautodailininkų sąjungos narys.

Tautodailininkas D. Veršelis / Nidos Treinytės nuotraukos

Skulptūrą pakeitė į žaislininkystę

Vaikai žaidė ir akmens amžiuje, ir viduramžiais, ir bet kokiu kitu laikmečiu. Žaisdami vaikai visuomet galėjo išmokti įvairiausių dalykų, o pats žaislas ir žaidimas liko kasdienybės istorijos dalimi. Žaislininkystės istorija yra reikšminga kultūros dalis, kurią verta atgaivinti. Lietuvoje žinių apie žaislininkystę išlikę nelabai daug, tačiau šią tradiciją bandoma išsaugoti atkuriant senuosius lietuviškus žaislus. Tai įvairūs vėjo malūnėliai, gaudyklės, suktukai, galvosūkiai su virvelėmis, švilpynės, įsukami vilkeliai, lėlės ir kt. Žaislininkystė suteikia daug gerų emocijų, lavina, skatina domėtis istorija bei tautos kultūra. D. Veršelis žaislininkyste susidomėjo, kuomet šeima susilaukė atžalos. Anot pašnekovo, po intensyvaus skulptūros drožybos periodo, norėjosi kažką pakeisti, pabandyti naujo. „Gimus dukrai atsirado dar didesnis užsidegimas kurti, o ir kūrybinė niša pasirodė gana patraukli bei įdomi. Taip ir prasidėjo žaislų drožyba, kurią praktikuoju ir dabar“, – sako vyras.

Kaziuko mugė

Kaziuko mugė – kasmetinė Lietuvoje rengiama mugė, kurioje žmonės pardavinėja savo pagamintus liaudiškus dirbinius. Gamindamas žaislus šiai mugei tautodailininkas D. Veršelis stengiasi, kad į juos pažiūrėję, žmonės patirtų geras bei linksmas emocijas. Pvz., žaisliukams veidus drožia įvairius ir skirtingus: vieni besišypsantys, kiti susirūpinę, treti susiraukę ar dar kitokią miną nutaisę. Pašnekovas atvirauja, kad žiema – pats tinkamiausias metas drožybai ir laikotarpis, kai pradedama ruoštis kasmetinei Kaziuko mugei. „Kaziuko mugė – tarsi virsmas ir, kaip sako daugelis tautodailininkų, tai mūsų Naujieji metai, nes po mugės tęsiasi įprastas gyvenimas… Yra laikas iki Kazio ir po Kazio, o tada ir pavasaris ateina“, – juokauja pašnekovas.

Kasmetinėse Kaziuko mugėse vyras žaislais prekiauja jau gerą dešimtmetį. D. Veršelio darbai neliko nepastebėti. 2012 metais drožėjas apdovanotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus diplomu ,,Geriausiam 2012 m. Kaziuko mugės amatininkui“ už tradicinių žaislų gaminimą. Pasak pašnekovo, medinius žaislus žmonės perka ir kaip dekoracijas buto interjerui. „Žaislų gamyba visuomet skatina kurti ir atrasti kažką naujo, o duonai užsidirbu gamindamas baldus“, – sako pašnekovas. Kaziuko mugei tautodailininkas drožia įvairius arkliukus – arkliukus sūpynes, senovinius arkliukus ant lazdų – lėles ir kt., o švilpynes ,,taškuoti“ spalvotais dažais padeda ir dukra. ,,Sulaukiu ir kitokių individualių užsakymų. Kartais išdrožiu ir kažką įdomesnio. Anykščių muziejininkams Antaninių proga išdrožiau šv. Antano skulptūrą. Medis nėra ilgaamžė medžiaga. Pernai Niūronyse vietoje žymaus Anykščių krašto dievdirbio Petro Blažio (1864–1924) kryžiaus, išlaikydami autentiškumą, pastatėme naują kryžių. Dirbome visa meistrų komanda, o aš dariau skulptūros darbus. Netoliese yra kitas mano darbas – stogastulpis“, – atvirauja D.Veršelis.

Užsisvajosi – liksi be piršto

Žaislų gamybai drožėjas naudoja liepą. Liepa, pasak pašnekovo yra paslankiausia mediena drožybai ir lengvai apdirbama. Iš šios medienos labai gera ir lengva drožti. Medieną tenka nusipirkti pačiam, bet būna ir taip, kad sodyboje nupjovę peraugusį medį, draugai tiesiog pasiūlo jį pasiimti. „Rąstais supjaustytą medieną rezervuoju ateities darbams. Drožyba man yra malonus procesas. Tiesiog imi medieną, nieko negalvoji ir pradedi drožti. Tam tikra prasme, drožyba – tai tam tikras ,,iškeliavimas“ ir poilsis sielai. Aišku, per daug atsipalaiduoti irgi negerai, nes nepajusi, kaip gali įsipjauti į pirštą. Būtina susikoncentruoti ir drožti atidžiai. O kūrybinio proceso metu draugiją palaiko šeimos šuo – Foksas. Jis ramiai guli šalia ant kilimėlio ir patogiai įsitaisęs graužia pagalį“, – juokauja vyras.

Arkliukas-sūpynės
Spragtukas ir arkliukai
Angelas
Drožiniai paruošti Kaziuko mugei

110 Iš viso matė 5 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.