Home » Gallery » Aktualijos » Koronavirusas – ar sugebate išlaikyti kritinį mąstymą?

Koronavirusas – ar sugebate išlaikyti kritinį mąstymą?

Koronavirusas –  ar sugebate išlaikyti kritinį mąstymą?

Visuotinis nerimas dėl koronaviruso – palankus metas melagingai informacijai sklisti.

Bene kiekviename straipsnyje ir pranešime apie koronavirusą žiniasklaidoje vartojamas žodis panika. Socialiniuose tinkluose taip pat gausu įvairios informacijos ir teorijų apie šį virusą. Užliejus informacijos cunamiui ir vyraujant bendram nerimui dėl nepažįstamos grėsmės daugeliui sunku išlaikyti kritinio mąstymo šarvus, kurie tiesiog būtini chaosą keliančių situacijų metu.

„Nerimas yra absoliučiai normali žmogaus reakcija į grėsmę, kuri yra nauja ir nesuprantama. Pati grėsmė yra sunkiai apčiuopiama ir nematoma, o tai dar labiau baugina. Visuomenės reakcija – ieškoti papildomos informacijos, bandyti užsitiktini maisto rezervą, pirkti apsauginės veido kaukes – tai yra bandymas suvaldyti šitą grėsmę. Veikia logika, kad jei tai yra nematomas priešas, tai darykime ką nors tokio, kas jį padarytų matomu. Visos šitos priemonės teikia ne tik fizinę, bet ir psichologinę apsaugą bei nusiraminimą nepaisant jų veiksmingumo“, – sako Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto doc. dr. Antanas Kairys.

Ar tikrai žiniasklaida kalta dėl visuotinės panikos?

Žiniasklaidoje informacijos apie koronavirusą yra išties daug, tačiau tai nėra žmonių panikos priežastis. Anot pašnekovo, jei naujienų apie virusą būtų buvę mažiau, žmonės vis tiek būtų nerimavę. Esant informacijos vakuumui, socialiniuose tinkluose imtų plisti kur kas prastesnės kokybės informacija nei iš oficialių šaltinių.

„Jeigu vyrauja baimė ir nėra oficialios informacijos, pastaroji bus sukurta iš interpretacijų ir sąmokslo teorijų – socialiniai tinklai yra puiki terpė gandams sklisti. Laikais, kuomet jų dar nebuvo, informacija irgi plisdavo – tik tai vykdavo iš lūpų į lūpas ar telefonu. Jeigu situacija išties gąsdinanti, mes negalime suvaldyti informacijos plitimo. Informacijos gausa yra natūrali, patys žmonės ją nori matyti, todėl portalų naujienos apie koronavirusą yra taip skaitomos. Žinoma, neneigiu žiniasklaidos atsakomybės, ji turi veikti profesionaliai – tie, kas rašo straipsnius ir pateikia informaciją, turėtų galvoti ne tik apie skaitomumą, bet ir apie tai, ar šių žinių nėra per daug, ar informacija yra patikrinta“, – teigia A. Kairys.

Nepaisant svarbaus žiniasklaidos vaidmens, žmogus pats gali imtis tam tikrų veiksmų, jeigu jam informacijos yra per daug ir ši kelia baimę. A. Kairys siūlo pasirūpinti savo psichologine higiena. „Vietoje to, kad skaitytume viską kas 10 minučių, skaitykime vieną kartą per dieną, ir vietoje to, kad skaitytume visus naujienų portalus, „Facebook“ grupėse skelbiamas žinutes, skaitykime tik tuos šaltinius, kurie yra patikimi. Grėsmės jausmas greičiausiai kiek pamažės“, – tikina psichologas.

Pasak pašnekovo, visgi turėtų veikti sistemos, užtikrinančios tiek informacijos pateikimą, tiek jos patikimumą. Kadangi žmonių asmeninės iniciatyvos ir sprendimai greičiausiai nebus labai racionalūs grėsmės situacijoje.

Žmonių gebėjimas kritiškai mąstyti yra ribotas

Šis metas, anot A. Kairio, yra palankus netikroms naujienoms, melagingai informacijai ir tuo naudojasi žmonės, siekiantys žinomumo, politinio pranašumo, paprasčiausiai sukiršinti žmones. Tokiomis aplinkybėmis taip pat gali atsirasti ir savaiminė melagiena, kai piktybiškų paskatų neturintys žmonės klaidingai interpretuoja vieną ar kitą pranešimą ir ši interpretacija ima plisti, nes turi skandalingos žinutės požymius. Pašnekovas įsitikinęs, kad neturėtume pervertinti žmonių gebėjimo kritiškai mąstyti ir siūlo prieš patikint visomis naujienomis įvertinti keletą žinutės požymių.

„Būtina užduoti tris klausimus: ar ji atėjo iš patikimo šaltinio, kas ją platino ir kokie gali būti platintojo interesai bei ar ši informacija atrodo logiška bendrame informacijos kontekste. Vien šitų trijų klausimų uždavimas padeda išfiltruoti 80 proc. klaidinančių žinučių. Padidinto nerimo situacijos metu kritinis mąstymas mažėja ir melagingos naujienos priimamos lengviau. Prasčiausias laikas priimti didelius sprendimus yra esant emocijų antplūdžiui, tuo metu geriau ramiai pabūti, išgerti arbatos ir tik tada bandyti vertinti savo sprendimo racionalumą“, – pataria akademikas.

435 Iš viso matė 5 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.