Home » Gallery » Paveldas kuria ateitį » Grybėniškiai visur kartu – ir grybų rauti, ir pasaulinę mezgimo dieną švęsti

Grybėniškiai visur kartu – ir grybų rauti, ir pasaulinę mezgimo dieną švęsti

Grybėniškiai visur kartu – ir grybų rauti, ir pasaulinę mezgimo dieną švęsti

Daiva ČEPĖNIENĖ

„Kaimas, kaip ir žmogus, turi savo likimą, kuria savo istoriją, turi savitą veidą. Kaimas – tai žmonės, jų gyvenimai ir likimai. Laukai, miškai, gamtos paminklai, tarsi liudijantys nuolatinį judėjimą iš praeities į dabartį, iš dabarties į ateitį“, – tuo įsitikinę Grybėnų kaimo, esančio Ignalinos rajone, bendruomenės gyventojai. Kad ši bendruomenė savita, įsitikinome pabendravę su šio kaimo bendruomenės pirmininke Jolita Rimkoviene, kuri sako, kad bendruomenė grybėniškiams yra tarsi antri namai, kuriuose puoselėjamos vertybės, tradicijos, stengiamasi išsaugoti senuosius amatus.

Ištiesia draugiškumo ranką

Bendruomenės pirmininkės J. Rimkovienės teigimu, kadaise ten, kur dabar yra Grybėnų kaimas, tiesiog buvo grybinga vieta, į kurią daug kas važiuodavo grybauti, o pamatę, kad čia turtingi miškai, šalia tyvuliuoja antras pagal dydį Lietuvoje Dysnų ežeras, pradėjo statytis namus. Ir taip atsirado Grybėnų kaimas. Praėjusiais metais Grybėnai šventė 360 metų paminėjimo istoriniuose šaltiniuose sukaktį, o štai bendruomenė susikūrė tik prieš 5 metus. Pastaruoju metu Grybėnuose gyvena apie 130 gyventojų. Tas skaičius mažėja, vieni išvažiuoja į užsienį, kiti į miestus. Kaime likę daugiau vyresnio amžiaus žmonių, nebedaug šeimų su vaikais. „Džiaugiamės, kad jau kelinti metai po truputį pradedame augti. Žmonės Grybėnuose perkasi namus ir kuriasi. Naujakuriai įsijungia į bendruomenę, o mes jiems stengiamės ištiesti draugišką ranką“, – pasakojo bendruomenės pirmininkė. Draugiškumas šioje bendruomenėje skleidžiamas įvairiai, tačiau pirmas žingsnis užmegzti ryšį – tai bendruomenės entuziastų kiekvienam asmeniškai įteikiamas pakvietimas dalyvauti organizuojamoje kraštiečių šventėje ir, žinoma, tolesniame bendruomenės gyvenime. J. Rimkovienė įsitikinusi, kad įteiktas kvietimas žmogui leidžia pasijusti svarbiu, reikšmingu ir reikalingu bei šiek tiek įpareigoja neatsisakyti dalyvauti. Kaimo naujakuriams dėmesys parodomas ir ant rankos užrišant draugystės simbolį – apyrankę.

Grybėnų bendruomenė sąskrydyje Pačkėnuose / Redakcijos archyvo nuotrauka

Suartino gimto kaimo žmones

Svarbiausia švente grybėniškiai vadina kraštiečių susitikimą, pavadintą „Po gimtinės dangum“, į kurį šiemet ketina susiburti jau šeštąjį kartą. Bendruomenės pirmininkė J. Rimkovienė sako, visada norėjusi sukviesti kraštiečius, tuos, kurie anksčiau gyveno Grybėnuose, tuos, kurie jau daug metų neužsuka į gimtąjį kaimą arba užsuka nebent aplankyti kapų. „Todėl labai norėjau surengti šventę ir tai padaryti pavyko. Sulaukėme per 200 žmonių, daug kraštiečių, kurių net gyvenime nesu mačiusi, sutikusi. Tik tikėjausi sulaukti daugiau jaunesnės kartos atstovų. Ta šventė kažkaip labai suartino visą kaimą. Iki to laiko net nepagalvojau, koks svarbus tas gimtas kaimas žmonėms, kurie yra kilę iš čia, bet gyvena kitur. Tie žmonės yra tikrieji grybėniškiai, jie myli šitą kraštą ir jiems jis yra svarbus“, – pasakojo J. Rimkovienė. Anot pašnekovės, kraštiečių susitikimai suartino ir leido užmegzti tvirtesnį ryšį tarp vietinių ir atvykstančių bei parodė, kad susitikusiems ne tiek reikia pobūvio ar šventinės programos, kiek tarpusavio ryšio, paprasto pabendravimo. Grybėnuose minimos ir kitos šventės. Jau tradiciškai prie ežero liepos 6-ąją giedama „Tautiška giesmė“, švenčiamos Joninės. Grybėniškiai turi ir savo tradicinį šokį, kurį šoka visur, kur tik su bendruomene nuvažiuoja, ir turbūt neatsitiktinai pavadintą „Grybų raut“. Anot pašnekovės, šis šokis ypatingas ne tik tuo, kad sutampa su kaimo pavadinimu, bet yra smagus, mat sukviečia į ratą, išjudina daugumą šventėse dalyvaujančių žmonių.

Grybėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Jolita Rimkovienė / Grybėnų bendruomenės archyvo nuotraukos

Organizuoja Pasaulinę mezgimo viešumoje šventę

Grybėnų kaimo gyventojai dar tuomet, kai nebuvo susibūrę į bendruomenę, sumanė organizuoti ir Pasaulinę mezgimo viešumoje dieną. „Ši šventė yra mūsų bendruomenės vizitinė kortelė. Nes turbūt niekas, bent jau čia aplinkui, tokios šventės nešvenčia. Kaime turime mezgėjų, todėl norime išsaugoti šio amato tradicijas ir jas perduoti jaunajai kartai. Mezgimo šventę švenčiame kiekvienais metais, birželio mėnesį. O šventės idėją pasiūlė pagrindinė mūsų kaimo mezgėja – Irena Šalnienė“, – pasakojo bendruomenės pirmininkė. Kuomet grybėniškės mezgėjos susirenka į Pasaulinę mezgimo viešumoje dieną, kaip pačios pasakojo, nedaro nieko, tik su savo mezginiais susėdę kalbasi, dalinasi patirtimi, naujovėmis ir mezga. Šią šventę pirmiausia inicijavo savo bendruomenės kiemelyje, kitais metais pristatė Pačkėnuose (Utenos r.) vykusiame bendruomenių sąskrydyje, mezgė ir Ignalinos parke prie kavinės „Žuvėdra“. „Šios šventės / akcijos metu, su mezgančiomis dalyvėmis kartu praleisdamos 4–5 valandas, taip pat norime parodyti šį amatą jaunajai kartai, juo sudominti, jį perduoti“, – teigė J. Rimkovienė. Pašnekovė neslepia, kad iš pradžių praeiviai į mezgėjas keistokai žiūrėdavo. Bet mezgėjos nekreipė į tai dėmesio, o toliau mezgė ir, kaip pačios sako, tokiu būdu „gamino“ laimės hormonus. Vyriausioji kaimo mezgėja Bronė Šalnienė, mezgimo šventės viešumoje sumanytoja Irena Šalnienė, aktyvistės – Laura Šalnaitė, Laima Šalnienė, Jūratė Tamulevičienė kartu su bendruomenės pirmininke kasmet užsibrėžia tikslą kažką numegzti ir bendruomenei. „Praėjusiais metais Grybėnai šventė 360 metų kaimo jubiliejų. Šiam kraštiečių susitikimui numezgėme 150 paukštelių. Mūsų bendruomenės logotipe vaizduojamas medis, o medyje paukščiai. Medis – tai augimo, stiprybės, atsinaujinimo simbolis. Paukščiai – tai laisvė. Jie išskrenda, bet visuomet sugrįžta į savo tėvynę, kaip ir mes, norintys visuomet sugrįžti į savo tėviškę, į savo kraštą. Kilo mintis simboliškai tuos paukštelius sutupdyti į vieną vietą. Taigi mezgėm tuos paukštelius, daugiausiai jų numezgė mūsų mezgėja Jūratė Tamulevičienė, o kraštiečiai, atvykę į šventę, paėmę po paukštelį tupdė jį ant medžio“, – apie simbolinę, bet prasmę turinčią akciją pasakojo bendruomenės pirmininkė. Grybėnų bendruomenės mezgėjos mezgė ir savo kaimo simbolį – grybukus, senovine vijimo technika vijo draugystės apyrankes, pynė 100 spindulių saulę Lietuvos šimtmečiui, o šiemet vėl turi naujų idėjų, kurių dar nepanoro atskleisti. Bendruomenės pirmininkė džiaugiasi, kad kaime turi dar vieną kito nykstančio amato atstovę – audėją Albiną Būgienę, kurios darbai buvo eksponuojami įvairiose parodose, o ji pati buvo nominuota regioninės parodos „Aukso vainikas“ laureate bei pelnė „Šimtmečio amatų puoselėtojos“ titulą 2018 metais. Nors pašnekovė neslepia, kad norinčių išmokti austi beveik nėra, tačiau aktyvios kaimo moterys nenuleidžia rankų, ketina įsigyti stakles ir pačios mokytis audimo subtilybių, jas išlaikyti ir perduoti. Bendruomenės pirmininkė džiaugiasi kaimo žmonėmis, noriai prisidedančiais prie bendruomenės veiklų, kaimo šeimininke, kuri visada pasirūpina vaišėmis atvykstantiems bendruomenės svečiams, skanumynų kepėja, kepančia tradicinius Grybėnų grybukus, darbščiais ir nagingais kaimo vyrais, kurie net neraginti patys susiorganizuoja ir pasiskirsto vyriškus darbus.

Kad istorija neišnyktų

Praėjusiais metais Grybėnų bendruomenė išleido knygą, kurios iniciatorė – vietinė gyventoja Elvyra Matačiūnienė. Į knygą sudėti prisiminimai, pasakojimai apie šio krašto žymesnius žmones, pastaruoju metu organizuojamas veiklas, svarbesnius įvykius ir nuotraukos apie savo turimą gražų gamtos kampelį. „Norėjosi knygos, kad ta mūsų istorija neišnyktų, kad ją išsineštų skaitantieji, kad kaimas turėtų kažką išliekamo. Tai svarbu perduoti jaunesniajai kartai“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė. Pašnekovė teigė, kad Grybėnų bendruomenė nei rekordų, nei kažkokio pripažinimo nesiekia, jiems tiesiog svarbu išsaugoti turimą vidinį gėrį bei tuos dalykus, kurie skleidžia šilumą, meilę. „Mūsų bendruomenės išskirtinumas yra tas, kad mes gerai gyvename. Niekada neliūdime, neverkiame. O išmokti gerai gyventi labai paprasta, pakanka suprasti, kad verkiant niekas nepasikeis. O jeigu džiaugsimės, džiaugsis ir kiti. Skųstis mokame visi, bet būkime kitokie ir kitiems suteikime džiaugsmą, ugdykime teigiamą požiūrį“, – kalbėjo Grybėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Jolita Rimkovienė.

Grybėniškiai kaimo 360-ojo jubiliejaus šventėje
Kaimo mezgėjos, numezgusios 150 paukštelių, (iš kairės) Dalia Koršul, Irena Šalnienė ir Jūratė Tamulevičienė

Aktyviausios grybėniškės prie savo rankų darbo gyvų gėlių kilimo, simbolizuojančio bendruomenės logotipą
620 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.