Home » Gallery » Švietimas » R. Čepukas: „Kažin, ar ne per griežta iš anksto užsiimti studentų „selekcija“

R. Čepukas: „Kažin, ar ne per griežta iš anksto užsiimti studentų „selekcija“

R. Čepukas: „Kažin, ar ne per griežta iš anksto užsiimti studentų „selekcija“

Kristina SAKAITĖ

„Priimami visi, kurie kvėpuoja“, – ironizavo vieno universiteto dekanas, komentuodamas sumažintus reikalavimus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Šiemet valstybės finansuojamos vietos bus prieinamos ir su mažesniais brandos egzamino balais stojantiems abiturientams. Konkursinio balo kartelė (kolegijoms – ne mažiau kaip 4,3, universitetams – 5,4) kol kas lieka ta pati, tačiau kiekviena aukštoji mokykla siūlo palengvinimų.

Dalis akademinės visuomenės kritikuoja šiuos pakeitimus ir nerimauja dėl parengiamų specialistų lygio. Kiti atremia, kad taip bus sudarytos sąlygos labiau koncentruotis į pasirinktai specialybei reikiamus dalykus, mokslas taps prieinamesnis.

Utenos kolegijos direktoriaus Raimundo Čepuko nuomone, išankstinė atranka nėra teisinga besirenkančių studijas atžvilgiu.

Palengvinus stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas, kai kurie akademinio sluoksnio atstovai viešai išreiškė poziciją dėl prastėsiančios studijų kokybės, specialistų parengimo. Kaip manote, ar neturėtų būti griežtesnė atranka, kad galėtumėte atsirinkti gabiausius studentus?

Pažangumo lygmuo svarbus, bet tai nėra viskas. Labai svarbu motyvacija. Tarkim, nori studijuoti abiturientas, kurio konkursinis balas 4,2, jam trūksta labai nedaug. Bet jis motyvuotas ir jis pasiektų savo profesinėje veikloje žymiai daugiau. Tai kodėl mes užkertame tam kelią? Kažin, ar ne per griežta iš anksto užsiimti studentų „selekcija“…

Kitas momentas, tyrimai aiškiai rodo, kad ne didmiesčių abiturientų pažangumo vidurkis yra žemesnis, vadinasi, ne didmiesčių moksleiviams aukštasis mokslas mažiau prieinamas. Tai prieštarauja Bolonijos koncepcijai, todėl mano supratimu, reikėtų sudaryti galimybes mokytis tiems, kurie turi motyvaciją, o ar jie sugebės – čia jau kitas klausimas.

Atsižvelgiant į tendencijas, kokios studijų kryptys dominuos artimiausiu metu?

Dabar Lietuvoje pastebimas pagyvėjęs susidomėjimas biomedicinos mokslais.

Jau anksčiau esu apgailestavęs, kad jaunimas menkai renkasi inžinerinių ir technologinių profilių krypties (automatinio valdymo sistemų valdymo ir kitas) programas, nors jos yra perspektyvios. Ir gavęs diplomą tikrai neprapultų žmogus. Viena iš priežasčių ta, kad vadinamųjų „tiksliukų“ pažangumas jau nuo mokyklinių laikų būna žemesnis. Jiems įveikti minimalią kartelę, kad gautų finansuojamą vietą yra sudėtingiau, todėl būtų protinga, jei stojantiems į technologines inžinerines studijų programas, kurios reikalingos valstybei, galėtume taikyti tam tikrą koeficientą, kad jie pasiektų tą minimalų balą. Bet mes kaip tik pristatome jiems barjerų. Mes planuojame šitą principą įvesti į valstybės nefinansuojamas vietas, kad timptelėtume stojančiojo vidurkį. Savo priėmimo taisyklėse esame numatę pridėti balus už kitas kompetencijas, nes pernai buvo tokių atvejų – 20 metų socialinį darbą dirbantis žmogus nori įstoti mokytis, bet jo atestato vidurkis nesiekia minimalaus ir mes negalime jo priimti. Ar tai normalu, kai jis per tiek metų praktikos turi visas kompetencijas?



Utenos kolegijos direktorius dr. Raimundas Čepukas / Kristinos Sakaitės nuotraukos

<….>

Visą interviu skaitykite trečiadienio „Utenos apskrities žiniose“.

830 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.