Home » Protakos » Sauliaus Valiūno paukščių ir žmonių bendruomenė

Sauliaus Valiūno paukščių ir žmonių bendruomenė

Sauliaus Valiūno paukščių ir žmonių bendruomenė

Giedrė MIČIŪNIENĖ

Saulius Valiūnas – Smalvų bendruomenės pirmininkas. Gimė ir augo Pumpėnuose (Pasvalio r.), bet su Aukštaitijos kraštu Saulius jau anksčiau buvo pažįstamas – jį be galo viliojo romantiškas miškų ir ežerų prieglobstis, todėl, atsiradus galimybei, net nesuabejojo ir 1997 m. atsikraustęs į Zarasų rajoną tapo Smalvų girininkijos girininko pavaduotoju.

Darbas čia buvo mielas, o atvykusį iš kitos Lietuvos pusės labai žavėjo ir stebino išlikusių vietovardžių gausa. Pasvalio rajone praėjęs galingas melioracijos vajus jau buvo sunaikinęs ir į užmarštį paskandinęs daugel dalykų: o čia kiekvienas kalnas, kaimas, miškelis, bala dar turėjo savo vardą. Įdomu buvo ir tai, kad bene pirmąkart teko išgirsti įvairių prietarų ir užkalbėjimų: kaimuose moterėlės mokėjo užkalbėti nuo įvairiausių ligų, gyvačių įkandimo… Pasvalio krašte to jau nebebuvo likę. Kadangi nemažai žmonių „prisidurdavo“ iš ežerų ir miškų gėrybių, jie buvo mažiau orientuoti į verslumą. Sauliaus tėvai, atvykę pas sūnų į svečius, visada stebėjosi: tėvui buvo keista, kad miškuose tiek daug malkų, o mama ilgai nesuprato, kad aplink namus tvorų nėra, kad žmonės dažnai nerakina durų…

Beveik 20 metų Sauliui išdirbus girininkijoje įvyko radikalus pasikeitimas: „Viskas apsisuko 180 laipsnių kampu“, – sako Saulius ir prisimena Pumpėnų vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojo A. Matuzevičiaus žodžius: „Tu tikrai dirbsi mokytoju“, kurie išsipildė, nes nuo 2016 m. jis dirba Visagino „Verdenės“ gimnazijos geografijos mokytoju.

Tiesa, pedagogika Sauliui nebuvo visiškai naujas dalykas, nes jis, būdamas girininku, turėjo Jaunųjų miškininkų būrelį, palaikydavo ryšius su mokyklomis. 2005 m. Vilniaus pedagoginiame universitete baigė ir geografijos bakalauro studijas. „Kadangi su žmona daug keliaujame, tos kelionės įgavo dar didesnę prasmę: iliustruodamas savo įspūdžiais pamokoms suteikiu tikrumo, jos tampa įdomesnės mokiniams, gyvesnės. Be to, labai mėgstu bendrauti su žmonėmis, ypač su vaikais“, – sako Saulius ir priduria, kad dabartinio jaunimo dažniausias bendravimas – tik naršymas telefone. Tačiau Saulius laimingas ir todėl, kad išsipildė svajonė – turėti namą miške, nes poreikis susitikti, pasikviesti draugus tik didėjo (žmonės neturi susitikti tik per laidotuves).

Kažkada draugas papasakojo apie Ventės ragą… ir „užkabino“. Jaunųjų ornitologų mokyklą, veikusią prie Jaunųjų gamtininkų centro, Saulius baigė net du kartus – labai patiko: draugai, kelionės, patirtys, pažintys. Kaip musulmonui svarbu patekti į Meką, taip kiekvieną rudenį Saulius vyksta į Ventės ragą – padeda žieduoti paukščius, o pats mokosi juos dar geriau pažinti: iš plunksnų nustatyti amžių, lytį. Iš Lietuvoje skaičiuojamų 400 rūšių paukščių Saulius 200 jau tikrai pažįsta. Jis ir kieme juos lesina, pratina, žieduoja pats (per metus apie 300). Paukščiai, anot S. Valiūno, gyvi sutvėrimai, kurie visada tau pašonėje: gali stebėti juos ir keliaudamas, nereikia tam tikrų sąlygų – net ir gatve einant pastebi. Apie paukščius jis galėtų kalbėti nenuilstamai: štai užsienyje vieversys – jau prilygsta stambiam paukščiui, todėl jį galima šaudyti; mažesni paukšteliai gaudomi patepant klijais medžių šakas. Štai todėl Maltos ir į ES priimti nenorėjo, nes ten paukščių medžioklės – įprastas reiškinys. Štai jo sužieduota dūminė raudonuodegė Prancūzijoje buvo nušauta… maistui. Dar nelabai seniai Italijoje galima buvo restoranuose užsisakyti kotletų iš lakštingalų liežuvių.

Saulius Valiūnas / Asmeninio archyvo nuotrauka

Sauliaus laikas lekia ne tik žieduojant paukščius ar keliaujant. Jis – aktyvus Smalvų kapelos dalyvis (anksčiau ir „Seluonos“, nors, reikalui esant, ir dabar neatsisako), bet pagrindinės jo pareigos kaime – Smalvų bendruomenės vadovas jau 10 m. Pirmininkas pasakoja, kad daliai bendruomenės svarbus kaimo gyvenimas, kita dalis – apatiški: jų nedomina, kas vyksta aplinkui. Bendruomenės branduolys dabar stengiasi kuo daugiau žmonių įtraukti į įvairias veiklas. Kuriant bendruomenę, dalis žmonių įsivaizdavo iš jos gausiantys tik asmeninės naudos: vieni tikėjosi, kad jiems bus nemokamai sudėti dantų protezai, kitiems – išasfaltuotas kiemas, o apie viešųjų erdvių sutvarkymą jie negalvojo. Gyventojai neįsivaizdavo, kad sutvarkyta, įrengta sporto aikštelė malonumo suteiks jų palikuonims. Iš tiesų, labai miela, kai iš miestų bent vasarai atvažiavę pasisvečiuoti giminaičiai turi kokį nors įdomų, naudingą užsiėmimą. Saulius džiaugėsi, kad viena po kitos į Smalvas grįžta, keliasi jaunos šeimos. Mažų vaikų dar nėra daug, tačiau malonu, kad vieni, nusipirkę namą, jau remontuoja, kiti žada parvykti iš Olandijos. Smalvos strategiškai labai patogioje vietoje – ir į Visaginą, ir į Zarasus veda puikus asfaltuotas kelias…

Kiekviena bendruomenė labai panaši į paukščius: kai reikia, žmonės greitai sulekia. Jaučiamas kultūrinio gyvenimo atgijimas. Saulius akcentuoja, kad visų idėjų generatorius – Danutė Stunžienė. Branduolys visada aktyviausias, džiugu, kad iš „apačios“ yra didelis moralinis palaikymas ir tai suteikia noro veikti (yra ir tokių, kurie norėtų, jog jiems viskas būtų atnešta lėkštutėje). Džiaugiasi, kad talkina ir vyresnioji karta: Liuda Rutulienė, Janina Danutė Stankevičienė, Zenonas Sinkevičius, Balsių šeima, Chmieliauskienė. Zita Petravičienė visada rankdarbiais paremia, papuošia. Norėtųsi paminėti Violetą ir Maksimą Bendelstonus, Jolantą ir Artūrą Purvinskius, Aleksą Chmieliauską.

Bendruomenė stengiasi dalyvauti ir rajono renginiuose: dalyvauja ir „Valčių parade“, ir tradicinėje Rudenėlio šventėje. Ypatinga atgaiva jaučiama dabar, kai kunigai tapo tikra bendruomenės dalimi – tai skatina švęsti ir bažnytines šventes.

Saulius Valiūnas, kalbėdamas apie ateities planus, mato tvirtą, darnią bendruomenę.

193 Iš viso matė 3 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.