Home » Pro dienų prizmę » Per Jonines ieškome Jonų ir Janinų

Per Jonines ieškome Jonų ir Janinų

Per Jonines ieškome Jonų ir Janinų

Stepas EITMINAVIČIUS

Ar per Jonines ieškome tik paparčio žiedo? Visgi gal ne – pirmiausiai prisimename Jonus, Janinas.

Nuo vaikystės išgirdome rašytojo Jono Biliūno kūrinius. Nereikalingojo dalią vėliau ne kartą apmąstėme – tada, kai jau buvo daugiau patirties, kai pajutome blogio apraiškas. Bet, ko gero, šio prozininko vardo netapatiname su minima švente. Kodėl taip yra, sunku pasakyti. Panašiai elgiamės su savo tautos didžiu dainiumi Maironiu. Vargu ar dauguma įsidėmėjo, jog šio menininko vardas Jonas (Jonas Mačiulis). O kaip neprisiminsi poetės Janinos Degutytės, lyg ir už mus pasakiusios apie sudėtingas, komplikuotas dvasines būsenas… Kai apie tokius menininkus galvojame, tai ir Joninės prasmingesnės darosi. Imame vardą gretinti su darbais, asmenybės grožiu.

Bet kalbėkime apie Uteną. Dabar dauguma, matyt, iš karto mini garsųjį krepšininką Joną Valančiūną, augusį Utenoje. Kiekvienoje didesnėje rajono gyvenvietėje surastume tuos, kurie per Jonines sveikinami. Jeigu rimčiau susidomime savo kraštiečiais, atsiverčiame kad ir „Utenos krašto enciklopediją“. Esami, buvę laikai pasakoja apie iškilius žmones. Pamėginkime kai kuriuos vardyti: Jonas Bareišis, Jonas Dikinis, Janina Bertašiūtė, Jonas Galvydis, Jonas Ivonis, Jonas Kunigėlis, Jonas Šimonėlis… Iš pasakojimų apie juos mes labiau įsivaizduosime ir šventės prasmingumą.

Bet enciklopedijos enciklopedijomis, o dažnas turi savo Jonus, Janinas: giminaičius, bičiulius. Šįsyk man yra graži proga pasidžiaugti mokytoju Jonu Mikalajūnu. Esame pažįstami nuo 1975-ųjų. Iš Linkmenų atvažiavome į Uteną, net tapome kaimynais – namai priešais vienas kitą. Jis matematikas, o aš lituanistas – iš pirmo žvilgsnio lyg ir dideli interesų skirtumai. Bet, pasirodo, ne tai apsprendžia bičiulystės tvirtumą. Jonas Mikalajūnas matematikos mokė kelias Linkmenų kartas, Utenoje irgi daugybė buvusių mokinių. Bet šio žmogaus portretas būtų visai blankus, jeigu kalbėtume tik apie profesiją. Jau studijų metais buvo aktyvus dramos būrelio narys, šiame kolektyve ir žmoną susirado. Ir abu dainuoja įvairiuose kolektyvuose. Dainų šventės, įvairiausi koncertai – jų neįsivaizduojame be Jono Mikalajūno. Ir viską jau pasakiau? Ne, šis žmogus ištikimas kolega, geras kaimynas. Paprašysi – visada pagalba bus. Dažnokai ji ateina ir be prašymo. Įprastas telefono skambutis: „Aš jums iš kaimo skanių obuolių atvežiau. Ir bulvių atnešiu – jos labai labai didelės, tokių gal nematėte.“ Ir už pusvalandžio pasirodo žmogus, nešinas kibiru lauktuvių… Dar vienas svarbus Jono Mikalajūno vaidmuo – jis azartiškas meškeriotojas.

Įsivaizduoju, jog būtų įdomi knyga, jeigu mes papasakotume apie Janinas, Jonus – žmones, kuriuos sutinkame savo kasdienybėje ar šventėse. Man atrodo, jog galvodami apie juos, kalbėdami kitiems apie juos mąstome ir apie Joninių svarbą.

444 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.