Home » Gallery » Paveldas kuria ateitį » Anykščių akmenys, atodangos, ąžuolai

Anykščių akmenys, atodangos, ąžuolai

Anykščių akmenys, atodangos, ąžuolai

Kristina SAKAITĖ

Anykščių krašte iš viso yra beveik 600 kultūros paveldo objektų.

Gausus ir gamtos paveldas – atodangos, šaltiniai, akmenys, medžiai, lenktyniaujantys savo amžiumi, dydžiu, istorine verte, neįtikėtinomis legendomis ir kuriantys savitą kraštovaizdį.

Anykščių regioninio parko turizmo vadybininkė Rūta Udraitė sako, kad objektų yra daugiau, negu nurodyta populiariausiuose turistų maršrutuose, tačiau kai kurie jų dar nepritaikyti lankymui. „Lankytojai jau pamėgo Daumantų, Vetygalos atodangas, tačiau sunkiau pasiekiamos yra Vildžiūnų (Virintos) ir Abromiškio atodangos. Ten nėra specialių laiptelių, vietų automobiliams pasistatyti, rodyklių, pvz., Abromiškių atodangos vaizdą pamatyti gali nebent plaukdamas Šventosios upe. Vildžiūnų atodangą planuojama tvarkyti, darbai turėtų prasidėti šiais metais“, – sakė R. Udraitė.

Daumantų atodanga su apačioje trykštančiu šaltiniu 2013 m. paskelbta Valstybės saugomu gamtos paveldo objektu, jau tapo vienu lankomiausių objektų.

Apatinėje trijų sluoksnių atodangos dalyje atsidengia devono periodo smiltainio ir neogeno periodo kvarcinio smėlio sluoksniai – svarbiausias Anykščių rajono gelmių turtas. Nuo maždaug 300 metrų ilgio ir 27 metrų aukščio stataus dešiniojo Šventosios upės šlaito atsiveria įspūdingas gamtovaizdis. Čia įrengti laiptai, takai, apžvalgos aikštelė, pastatyta prieplauka, sutvarkyti du iš žemių trykštantys šaltiniai. Upės šlaite galima patogiai apžiūrėti slūgsančius uolienų sluoksnius: devono, neogeno bei kvartero – prepleistoceno ir pleistoceno, susiformavusius maždaug prieš 1,8–0,8 milijonus metų.

Anykščiai tarsi suaugę su Puntuko akmeniu. Mažiau žinomas ir lankomas Puntuko brolis, taip pat Marčiupio upelyje esantis, anot legendos, neturtingą smuikininką ir bajoraitę paskandinęs Marčiupio akmuo.

Važiuojant link Niūronių, galima aplankyti Pavarių akmenį, kurio horizontali apimtis siekia beveik 14 metrų, o pats objektas 1964 m. paskelbtas respublikinės reikšmės geologiniu paminklu. Šalia auganti mažalapė šešiakamienė 23 m aukščio Pavarių liepa – Anykščių kraštovaizdžio puošmena. „Yra ir Variaus ąžuolas, tačiau prie jo sunkiau surasti priėjimą. Atokiau nuo žmonių akių pasislėpęs ir Žažumbrio ąžuolas – iki išvaizdaus galiūno privažiavimo nėra, reikėtų eiti siauruko bėgiais. Tai savotiškai smagus priėjimas“, – sakė Anykščių regioninio parko turizmo specialistė.

Pats įspūdingiausias Anykščių regioninio parko medis – Paelmio kaime, Elmės kraštovaizdžio draustinyje esantis Elmės šešiakamienis ąžuolas, turintis net 6 kamienus. Medžio aukštis yra 26 m, o kamienų apimtis – 7,40 m. Ąžuolas turi ir septintą kamieną, tačiau jis 30 cm aukštyje nudžiūvęs. Tai Anykščių rajono savivaldybės saugomas gamtinis kraštovaizdžio objektas. Dabar galiūną planuojama aptverti, kad nebūtų trypiamos ir žalojamos šaknys.

Dar vienas neįprastas medis regioniniame parke – Buivydų uosis, jį galima rasti važiuojant nuo Utenos link Mačionių kaimo. Uosis auga Buivydų piliakalnio teritorijoje. Medis išskirtinis, nes apatinėje šlaito pusėje iš medžio šaknų susidaręs vientisas skydas, užimantis apie 8 kv. metrų plotą. Medžio aukštis yra 20 m, kamieno apimtis – 3,80 m. Buivydų uosis – Anykščių rajono savivaldybės saugomas gamtinio kraštovaizdžio objektas.

Legendomis apipinti ir du Šventieji ąžuolai, išlikę iš Šventųjų ąžuolų giraitės, kadaise žaliavusios šalia Puntuko. Du palikuonis galima pamatyti važiuojant link Medžių lajų tako, prieš parkavimosi aikšteles pasukus į kairę. Apie juos rašė literatūros klasikai A. Vienuolis-Žukauskas, A. Baranauskas. Anot legendų, čia buvo kūrenami aukurai ir aukojamos aukos dievams, meldžiamasi ir kabinami kryželiai. 1990 m. praūžus vėtrai, vienas ąžuolų išlūžo. Anykščių girininkijos eigulys A. Urbšys kartu su R. Nečiūnu jį atsodino.

Paklausta, kokie objektai dar neatrasti ir galbūt per mažai įvertinti, R. Udraitė mini mistinę vietą ir šaltinį „Karalienės liūnas“. „Labai ilga ir įdomi jo legenda, yra netgi keli legendos variantai, o vieta – išskirtinio grožio. Greitai ją pasiekti bus galima dviračiais, dabar kaip tik įrenginėjamas dviračių takas šalia Šventosios nuo Lajų tako naujo kabančio tilto. Naujuoju taku už kelių kilometrų pasieksite ne tik „Karalienės liūną“, bet ir Puntuko brolį“, – teigė specialistė.

Liūnas dėl savo gylio ir nuolatos į paviršių trykštančio vandens net šalčiausiomis dienomis neužšąla, toje vietoje, kur trykšta vanduo, lieka akivaras. Vasarą liūnas apsitraukia dumbliais. Liūnas išskirtinis ne tik dėl savo dydžio, bet ir legendų. Pasakojama, kad į liūno gelmes nugarmėjusi karalienė kartu su savo karieta, varoma obuolmušių žirgų. Kita legenda byloja, kad vaidilutė kūreno deivės Mildos aukurą ir nusiskandino, kadangi nenorėjo krikštytis.

Gamtos paveldo objektų būklę veikia oro sąlygos, tyčinė ar netyčinė žmonių veikla. Pasak specialistų, nuo pastarosios veiklos dažniau nukenčia ne pats objektas, o šalia esanti infrastruktūra. Regioninio parko specialistai visus objektus aplanko bent 5 kartus per metus, patikrina infrastrūktūrą.

„Prie atodangų stengiamės pašalinti nuvirtusius medžius, kad negriautų pačių atodangų. Su akmenimis sudėtingiau, jeigu apsamanoja, nelupame samanų, tai natūralus procesas.

Būna, žmonės sugadina infrastruktūrą – laiptus, suoliukus ir pan. Prie atodangų randame pėdsakus palei šlaitą, lankytojai lipa ten, kur nereikėtų to daryti, pagreitindami eroziją. Tokie atvejai turbūt iš smalsumo ir nežinojimo – juk nėra šalia parašyta, kad nelaipiotų šlaitu, jiems smagu kopti stačiu kalnu, čiuožti žemyn“, – pasakojo R. Udraitė.

Naujų gamtos objektų pastaraisiais metais nebuvo registruota, tačiau kultūros paveldas praturtėjo pora piliakalnių – Burios ir Vilkatėnų.

Puntuko brolis / Rūtos Udraitės nuotraukos
„Karalienės liūnas“ vasarą
Šventieji ąžuolai
Vetygalos atodanga
Virintos atodanga
Žažumbrio ąžuolas
Pavarių akmuo
Elmės šešiakamienis ąžuolas / Anykščių regioninio parko nuotrauka
220 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.