Home » Protakos » Gyvoji poezija – vaikai

Gyvoji poezija – vaikai

Gyvoji poezija – vaikai

Giedrė MIČIŪNIENĖ

Dar besimokant Dusetų vidurinėje mokykloje, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Vytautas Strioga rekomendavo Janei studijuoti filologiją. Bet studijuoti Janės niekas neišleido. „Gal ir galėjau mokytis. Jonas Kaškevičius-Kaškaitis, kilęs iš Vėdarių kaime (Zarasų r.), gydytojas, poetas, rašytojas, Amerikos lietuvių visuomenės veikėjas – tėvo pusbrolis – tuo metu grįžęs iš JAV būtų parėmęs, bet juk gėda buvo prašyti“, – dėsto moteris, o ir tėveliukas sakė: „Kur tu sėsi, vaikeli, ant kupros“. Tėvai mokytis išleisti tikrai neturėjo iš ko – ji buvo antra iš šešių vaikų šeimos. Baigusi mokyklą, dvejus metus Janė dirbo Anapolio bibliotekoje (Rokiškio r.), paskui ištekėjo. Vienas po kito gimė penki vaikai. Tiesa, dirbta ir tuo metu: Degučiuose kultūros namų direktore, paskui parduotuvėje. 1967 m. girininkas K. Simanavičius jos vyrą pakvietė į Dusetas – reikėjo traktorininko. Ir nuo tada Dusetos tapo namais visai Grigėnų šeimai – iki šiol girininkijos name, kuris statytas dar XIX a. pab. ir skirtas miško žinybai, ir gyvena. Visi vaikai lankė Dusetų mokyklą, o jai teko dirbti įvairius darbus: iš pradžių prekyboje, paskui – pašte operatore (darbas buvo atsakingas, nes daug pareigų gavo: ir korespondenciją suskirstyti, ir pinigus iš parduotuvių surinkti), 1973 m. įsidarbinusi taupomojoje kasoje – dirbo jau iki 1992 m., kol pensijos sulaukė (nuo tų metų vidurio, pasikeitus įstatymams, į pensiją nuo 50 metų jau nebeišleido). Namuose irgi sukosi kaip voverė rate – augino gyvulius (kasmet po 5 kiaules, 3 karves, vištų. Visi produktai buvo savo)… „Viską dariau, kad tik vaikams nereikėtų vargti. Bet dirbdavome visi kartu“, – liejasi Janės šneka.

„Vaikai – visas mano gyvenimas. Juos be galo myliu. Nesu rankos pakėlusi prieš vaiką, bet ir nereikėjo. Jie vienas kitam sakydavo: „Tu mamytės nenervink, klausyk.“ Net pamačius svetimą nuskriaustą vaiką, visada širdį ir dabar susopa. Taip gaila. Rodos, išmyluočiau, paglostyčiau… Mums patiems, nors vaikystė ir labai skurdi buvo, bet meilės tikrai užteko. Iki šiol skamba tėveliuko žodžiai, pasitinkantys grįžtančius iš lauko vaikus: „Gal rankytės sušalo?“ Tokią jautrią širdį ir aš paveldėjau…“ – kalba Janė ir jauti, kaip nesumeluotas jaudulio kamuoliukas kažkaip kyla aukštyn. Jau seniai prisiminimais virto dainos, kurias visi 6 vaikai tyliais vakarais dainuodavo, o tėvelio trieilė armonika ir juokdavosi, ir virkaudavo. Šeimos daina ir artuma virsdavo mažytėmis mielomis šventėmis. Visai netoliese, pas Janės dėdę, vykdavo „majovos“ vakarai (gegužinės pamaldos). Ir dabar, kai Janės širdin užplūsta skaidri atminties šviesa – ryškėja Motinos paveikslas: romumas, kantrybė ir begalinis darbštumas. Juk ausdavo viską: dymus, drobes, milus, čerkesą. Viską ji mokėjo.

Santuokoje Grigėnai jau per 60 metų išgyveno. „Džiaugiuosi, kad esame kartu, pasikalbam… Kaip gera, kai nesi vienas. Tiesa, prie stalo jau retokai pavyksta susirinkti mums visiems – juk didelė, net 40 žmonių minia: 15 anūkų, dar 9 proanūkiai. Bet kokios laimingos būna tos akimirkos… Yra ir užsieny gyvenančių. Neklausk, vaikeli, kaip užspaudžia širdį, kaip graudu pasidaro, kaip jiems po apsilankymų jau reikia grįžti atgal“, – prisipažįsta moteris.

Kai gal po 20 metų susitiko mokytoją Vytautą Striogą („nuostabus pedagogas buvęs, tik mes, mokiniai, nebuvom jam geri“ – gailesčio akcentas ryškėja balse), jis papriekaištavęs Janei, kad tokį talentą pražudžiusi –rašinius gerai rašydavo, puikiai eiliuodavo. Šįkart žodžiai buvo lemtingi: ji ėmė rašyti. Iš pradžių – iš pagarbos, vėliau – Jo atminimui. Visada labai skatino ir minėtas J. Kaškaitis, prašydavęs net laiškus eiliuoti… 2001 m. Elena Gaižiuvienė, Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekos vyresnioji biliotekininkė, pakvietė Janę į „Atgaivą“. 2003 m. pasirodė pirmoji knygelė „Sužvarbę smilgos“. „Aš rašau. Nuolat rašau“, – giedra užlieja moters veidą. Pašnekovė tęsia: „Kartais net blynus kepant, kažkoks žodis švysteli, skubu užsirašyti, nes žinau, kad bus lemtingas, kad išaugs į eilėraštį. O paskui galvoje ima rikiuotis mintys. Jei tą, pagrindinį žodį, būsiu užsirašius, tai „pagaminsiu“ ir eilėraštį. Jei sustoji, bandai taisyti – gali sugadinti. Labiausiai patinka eiliuoti gulint ant sofos. Ir nebūtinai turi būti baltas popieriaus lapas – pakanka skiautės. Eilėraščių temų tikrai ieškoti nereikia – jas padiktuoja gyvenimas, nes kiekviena diena – vis kitokia. Ir vaikams labai patinka, kad rašau – jie visada skatina. Įpratę: juk jiems, dar mažiems esant, savo sukurtas pasakas sekdavau, savo daineles dainuodavau – vis norėdavau kažkuo sudominti. Vaikams turiu parašiusi 5 eiliuotas pasakaites – kiekvienam po vieną“, – kalba J. Grigėnienė, mokanti atmintinai daug savo kūrybos eilėraščių. Jos paskutinė knyga „Po balta mėnulio šuke“ (išleista 2012 m.) – parašyta vakarais, šviečiant gražiai mėnesienai.

„Gyvenimas toks įdomus, nors nelengvas buvo, – prisipažįsta ir tvirtina, kad pakeisti tikrai nieko nenorėtų, tik viską darytų geriau, tobuliau. – Neįsivaizdavau, kad galima kažko neišmokti. Tik vairuoti nesiėmiau ir į bažnytinį chorą giedoti nėjau, nes, manau, kad nesu tokios garbės verta, o choruose, ansambliuose visada dainavau. Ir skaityti labai mėgau, ir mėgstu nuo mažų dienų: mėnesienoje vis knygas skaitydavau. Iki šiol negaliu, nemoku nieko neveikti: blynus kepdama dar vis prišoku, kokį knygos puslapį perskaitau, blyną apverčiu, kitą perskaitau“, – čia mano žvilgsnis nukrypsta į raukšlelėmis padabintas rankas, kurios su meile ir vaikų galvas glostė, ir knygų puslapius vartė, ir blynus kepė, ir eilėraščius rašė, ir pačius sunkiausius darbus dirbo, jos pačios žodžius sakant, „kad tik vaikams lengviau būtų“…

Janė Grigėnienė jau išleidusi 7 knygas… Ji ir Nepriklausomų rašytojų sąjungos narė. 2005-aisiais Metų literato premija skirta Janei Kaškevičiūtei-Grigėnienei už poezijos knygas „Sužvarbę smilgos“ (2003) ir „Šerkšnas ant ražienų“ (2004). Nors taip ir liko nepradėta filologija, tačiau polinkis eiliuoti niekur nedingo.

Janė Grigėnienė / Vilijos Visockienė nuotrauka

188 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.