Home » Protakos » Moterys multitaskina geriau už vyrus ?

Moterys multitaskina geriau už vyrus ?

Moterys multitaskina geriau už vyrus ?

Bronius ŠABLEVIČIUS

Praeitą žiemą Ignalina buvo paskelbta lietuvių kalbos sostine. Organizatoriai atliko keletą parodomųjų akcijų ir išnyko. Pasididžiavimas dėl Ignalinos svarbos man virto nusivylimu. „Sostinė“ ir akcija užmirštos, kalbos gryninimo ir saugojimo išminčiai vėl sulindo į savo kabinetus ir tyli: juk akcija įvykdyta! Tuo tarpu lietuvių kalbos susinimas pasiekė aukštumas, bet negirdėjau draudimų ar prieštarautojų. Gadindamas sau nuotaiką, klausausi radijo laidų ir vos spėju užsirašinėti pavyzdžius, kaip mūsų gimtoji kalba virsta šiukšlių duobe (taupant vietą, nenurodau, kas tokius perlus pabėrė). Pavyzdžiai nusipelno ne tik juoko, bet ir baimės dėl gimtosios kalbos, kuri išsilaikė gyva per visus viduramžius, karus ir okupacijas. Ką girdime per valstybinį radiją? Štai ką…

Dalia Savickaitė ir Bronius Šablevičius

Kaip išlaikyti mokytoją mokyklos rinkoje? (ar mokytojai jau virto daiktu, preke?) / Karantinui turime paklusti imperatyviai / Per karantiną su draugais būkite onlain / „Vakaro pasaka“ yra populiarus radijo produktas / Vyksta naratyvinis karas su Rusija / Futbolo rungtynėse matėme daug naratyvo / Ar įvyks paradigminis lūžis? / Ministras ištransliavo apie gerėjančią padėtį / Filme matome dviejų krypčių naratyvus, vienas jų – dvigubas / Aš indikuoju laikytis monitoringo nurodymų savo funkcijų lauke / Gal jums tapo lengviau reflektuoti? / Ar vaikai stovyklose laikys maksimalų nekontaktą? / Štai toks vaiko pinigų dizainas / Patys tyrimai jau yra validuoti / Ar pasaulį matome iš Vakarų paradigmos? / Už kultūros produktą reikia mokėti! / „Balio Sruogos įtaka Lietuvos teatro laukui“ / Plinta tradicija tuoktis neįprastose erdvėse / Ši knyga skirta ne meno laukui / Šitas klausimas – tai pono mero laukas. Vieni universitetai dirba viename lauke, kiti – kitame / Iš soctinklų mes išaugome į kitus produktus / Lietuviai dažnai ilsisi prie jūros, bet mėgsta ir kitus segmentus / Savo darbus eksponavo Vilniaus erdvių laukuose / Parodos dalyviai ateina ir iš kitų laukų / Tai eliminuoja estetinio negrožio galimybę / Tos aktorės stendapas ryškesnis, nei jos kolegų vyrų / Feisbuke galima įsigyti daug heiterių / Balkone buvo girdimas gyvūno lojimas / Mūsų bandymai bus artikuliuoti / Premjeras turėtų reversuoti savo blogą įvaizdį / Daugėja žmonių, mėgstančių denudaciją / Bloginame daržovių toleranciją / Nukritę lapai suponuoja slidžią dangą / Bus vykdomas padėties mobingas / Aktoriai meistriškumą kelia vorkšopų metu / Ar reikia nusikaltėlius deradikalizuoti? / Tai žmonės, kurie mažiau agreguoti / Žmogaus homodifikavimas yra žeminantis dalykas / „Šeikinti“ – tai mokėjimas meniškai kratyti užpakalį / Vilniečiai gavo nuostabų produktą – Kalėdų eglę / Kol šiferis ant stogo – produktas nepavojingas / Jie laiku atėjo į komunikatyvų lauką / Reikia specialisto, turintį ekonominį draivą / Geriausia būtų sukurti savo blokčeiną / Varžybos parodė naują futbolo produktą / Frylanceriai turi mažiau apsaugos garantijų darbe / Tokio festivalio reikia kaip platformos skleisti problemą / Mūsų įrašus galite rasti ir kitų brodkastų programose / Mano mišrainė – tikra kulinarinė instaliacija / Gripo plitimo situaciją mes monitoruojame / Automobilis indikuoja per akceleracijos skydelį.

O štai ką paaiškino Linas Linkevičius: „Zelenskis atėjo iš kito lauko, bet iš kito lauko gimsta ir įdomūs produktai.“

Žemiau – labiausiai netikėti modernumo ir grožio kalbos brangakmeniai. Juos vartoja ne ta žmonių grupė, kuriai ruošėsi uždrausti užeiti į įstaigas (dėl to, kad nesusiprato numirti iki 60 metų amžiaus), bet moderni jaunoji karta. Ji tęs lietuvių kalbos išsaugojimą?

Moterys multitaskina geriau už vyrus / Kaip jūs spėjate taip multitaskinti? / Mokytojai mokinius turėtų labiau užnorinti / Domėjimasis tam tikrais subjektais suponuoja tyrimų sėkmę / Išlaisvinkime menininko kančių diskursą / Debuhalterizuoto biudžeto iliustracija / Aš neimsiu getjero, nes galiu į kariuomenę pakliūti / Reikia sekti žmonių minstrymą / Tinderių algoritmai yra primečinti įvairiems žmonėms / Mėgstame pirkti diuitjoselfo parduotuvėje / Mes patys tampame influenceriais, o iš to išplaukia du segmentai / Tai mano pirmas ekspyrensas šioje veikloje / Ten susirinko daug neišenelity skeiterių / Pasirinkome storytelingo metodą / Tai buvo vaaauu efektas! / Singingsongvraitingo stilius man patinka!

Sutikite, tai labai patogu: nebereikia ieškoti savų minčių. Lygiai taip mokinukai, nemokėdami išsireikšti, išmeta galutinį žodį „karoče“ ir nebereikia aiškinti, kas ir kaip buvo… Bet noriu paklausti: o amerikonai ir anglai kokius lietuviškus žodžius ėmė vartoti savo bendravime? Ar ir toliau mes juos laikome šeimininkais, o patys, susilenkę lig žemės, tebesame jų padlaižiai?

Broniaus Šablevičiaus eilės iš paskutinio poezijos leidinio

pražudo kiekvieną

žydėjimas tuščias

kokį ženklą paliksit

gudrūs krankliai

net žiemą po du

mano lizdas nežinomas

vėl ąžuolai žydi

penkišimtąjį kartą

mano reikšmės čia nėra

matom tą patį

suprantam kitaip

…tas pat ir tas pat…

lūžta audroj ąžuolai

žmonių nuomonės

stipresnės už juos

upės srovė

akmenėlius ridena

kasdienybė kasdien

kaktusus laisčiau

vargšai suprato esą

ne savo tėvynėje

laužo liepsna

neapčiuopiama

bet rąstai dega ir cypia

nesibaigia žiema

ilgesys nepavargsta

sulaukt vieversėlio

užspaudė žiema

žmonės aptingę

krebžda po sniegu peliukai

žiemos tuštybėse

ramu pasiklausyti

snaigių kritimo į upę

išvargusią vasarą

lapai byra žemyn

man pakeliui

nutolsta sparnuočiai

juos prisiminti

balsų nepalieka

lapų kritimas

liūdesio šventė

lyg pirmąjį kartą

rugpjūčio debesys

pūkinės pagalvės

purvinos antklodės rudenį

atsisveikina saulė

nuskęsta į nežinią

nusigręžti nepajėgiu

ežero vakaras

nyksta rūpesčių veidas

lyg einant į rojų

apmirusi boružė

kojyčių nejudina

deimantinė ryto šalna

mėnuo pridengė akį

debesies delnu

kažką negera žemėj pamatė

delčia danguje…

jonvabaliukas žolėj…

tarp jų – visas pasaulis

vėjų kvepėjimas

rugiams sužydėjus

nežinomas daugeliui

čia gyventa svajota

į pasaulį išeita

pilnatys šviečia negrįžtantiems

vasarą tėviškėj

pajutau tą vakaro tylą

kai manęs nebebus

kalnų pievose

žydėjimų potvynis

čia žmonės nežinomi

žalią pavasarį

ruduo dar negimęs

pulkim skubėti

nubalo jazminas

kvapas toks tirštas

pavasario jau nebėra

sulėkę varnėnai

žiemą išgąsdino

sula iš klevų

prakiurę varvekliai

jaunu vėju pakvipo

katinai prisimena meilę

žaibas uždegė tamsą

nušvietė žmones

pasirodė tikrieji veidai

išstūmė į pakraščius

o darbai nebaigti

beprasmybės puota

poetu niekada

jau nebūsiu

metai pavagia ateitį

išdžiūvęs erškėtis

vėl pakvipo arbatoj

mudviejų vakaras

287 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Comments (1)

  1. Audronė parašė:

    Geras straipsnis. Patiko. Ačiū, Broniau, už įžvalgumą. Šaunuolis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.