Home » Gallery » Aktualijos » Etnokosmologinė kelionė – nuo Čiurlionio iki šiuolaikinių erdvėlaivių

Etnokosmologinė kelionė – nuo Čiurlionio iki šiuolaikinių erdvėlaivių

Etnokosmologinė kelionė – nuo Čiurlionio iki šiuolaikinių erdvėlaivių

Kristina SAKAITĖ

Lietuvos etnokosmologijos muziejus pradeda dar vieną veiklos etapą – prieš savaitę pakvietė lankytojus į atnaujintą, Sauliaus Valiaus sukurtą interaktyvią kosmoso pažinimo ekspoziciją, kuri užima kosminį laukiamąjį ir 7 požemines sales.

Kelionė pradedama simboliškai – nuo pirmojo Lietuvos etnokosmologo M. K. Čiurlionio kūrinių iki kosmoso platybėse pabuvojusių erdvėlaivių modelių.

Šalia kitų eksponatų yra ir dviejų uteniškių tautodailininkių kūriniai – Zitos Indriūnienės šiaudinis sodas (anksčiau sodai buvo laikomi sumažintu pasaulio modeliu, simbolizavo kosminę tvarką ir darną) bei Audros Udrienės verbos.

Daugiasluoksnė ekspozicija

Atnaujintas ekspozicijų erdves pristatė Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas, grafikas, interjero kūrėjas Saulius Valius, taip pat šio muziejaus ilgametis vadovas Gunaras Kakaras, įrengiant ekspozicijas konsultavęs bei eksponatus iš savo asmeninės kolekcijos paskolinęs etnologas, vienas iš šio muziejaus atsiradimo iniciatorių Libertas Klimka, kiti mokslininkai. Nauja ekspozicija yra baigiamasis pastaruosius ketverius metus vykusių atnaujinimo darbų, kurių bendra vertė – per 4 mln. eurų, etapas.

Prieš neakivaizdžią kelionę kosminiais toliais S. Valius apibendrino nuveiktus darbus ir pagrindinę parodos idėją. Anot interjero autoriaus, apatinis laukiamasis sukurtas pagal tris įvaizdžius – senosios ir naujosios kosminės stoties, trečioji laukiamojo dalis – futuristinė.

Eksponatai išdėstyti pagal kodą: 7 erdvės, 7 temos, 7 kartus link begalybės. Kiekviena salė turi tokį užrašą. „Kiekvienoje salėje stengėmės pateikti vis kitas temas su vis kitu vizualiu interjeriniu dizaino sprendimu. Kiekviena salė savaip unikali. Kurdami tas erdves, suvokėme, kad medžiagos, kurią norime ir galime pateikti, yra n kartų daugiau, negu įmanoma sutalpinti į vieną ekskursiją. Perėję per sales gausite tik pirmuosius įspūdžius, tai tarsi kvietimas grįžti atgal ir kiekvienoje erdvėje gilintis labiau, nes ekspozicijų turinys – kelių ar net keliolikos sluoksnių“, – sakė S. Valius.

Tarp kosmoso tyrinėtojų buvo ne tik mokslininkai, kosmonautai, fizikai, išradėjai. Savita kalba suprasti jo paslaptis bandė ir menininkai, tad neatsitiktinai parodoje atrado vietą vieno žymiausių lietuvių menininko paveikslai. „Tai, kas sieja mus su kosminiu pasauliu, nėra tik astronomija, kosmonautika, prietaisai. Tuos ryšius galima rasti ir mene, kūryboje, filosofijoje“, – pristatydamas fantastu ir pirmuoju Lietuvos etnokosmologu vadinamo M. K. Čiurlionio kūrinius sakė L. Šmigelskas.

Beje, anot S. Valiaus, be šio menininko ir jo kūrybos įtakos neapsieita ir sugalvojant etnokosmologijos muziejaus pavadinimą.

Lietuviai kosmose

Ekspozicijoje moderniai pristatomas senasis etninis tautos ryšis su kosmosu. Tai įvairūs daiktai, prietaisai, kuriais žmogus bandė suprasti jį supantį pasaulį, erdvę, bandė išmatuoti laiką, atstumą.

„Anksčiau žmonės nustebdavo, kai mes vesdavome juos į požemius, o ne iškart prie teleskopų, klausdavo, kur gi tas kosmosas? Bet mes ne tik dabar gilinamės į kosmoso paslaptis, kuriame įvairius prietaisus, ieškome atsakymų, tą darė ir mūsų protėviai nuo labai gilios senovės. Čia dalį eksponatų gavome dovanų, kai kuriuos įsigijome patys. Libertas Klimka padėjo, konsultavo, kaip minimaliu kiekiu eksponatų perduoti tą begalybę“, – kalbėjo muziejaus vadovas.

Lankytojai muziejuje jau anksčiau galėjo išvysti ne vieną dangaus kūno gabalėlį, dabar meteoritų kolekcija dar pagausėjo.

Muziejuje galima pamatyti originalių lietuvių mokslininkų sukurtų prietaisų, tarp kurių profesoriaus Juozo Vaitkaus fotodetektorius. Šie prietaisai buvo įmontuoti į kosminius laivus, dalyvaujančius kosminėse misijose.

Dar vienoje salėje – kosmonautikos, fizinio žmogaus ėjimo į kosmosą eksponatai, žmonės, susiję su Lietuva ir pabuvoję kosmose.

Vienas iš jų – lietuvių kilmės kosmonautas Aleksejus Jelisejevas (iki 1950 m. jo pavardė buvo Kukuraitis) tris kartus keliavo į kosmosą, dalyvavo kosminio laivo susijungime su orbitine stotimi.

Dar viena asmenybė – lakūnas bandytojas, lietuvių kosmonautas Rimantas Stankevičius. Tiesa, į kosmosą jis taip ir nepakilo. Kuomet 1989 m. buvo rengiamasi kosminiam skrydžiui į orbitinę stotį, planai buvo pakeisti ir pasirengimas nutrauktas. Šiemet sukanka 30 metų, kai R. Stankevičius žuvo pilotuodamas naikintuvą.

Vienintelio lietuvio kosmonauto šeima paskolino muziejui tikrus tėčio šalmus.

Kazimieras Simonavičius – asmenybė, kuriai šiame muziejuje skirtas atskiras filmas. Apie 1600–1651 m. gyvenęs Lietuvos didžiosios kunigaikštystės bajoras, išradėjas, kūręs daugiapakopes raketas, artilerijos inžinierius iki šiol nedaug kam žinomas. Net dirbantys šioje srityje mokslininkai nustemba, kad lietuviai raketas išradinėjo jau 17 amžiuje… Muziejus įsigijo K. Simonavičiaus veikalą „Didysis artilerijos menas“, padedantį susipažinti su praėjusių šimtmečių atradimais.

Muziejuje išskirtinis erdvėlaivių modelių duetas – „Vostok“, su kuriuo Jurijus Gagarinas pirmą kartą pakilo į kosmosą, bei naujausias „SpaceX“ erdvėlaivis, kuriuos amerikiečiai sėkmingai pasiekė tarptautinę kosminę stotį.

Nors apie ekskursijas iš Lietuvos į Marsą dar nekalbama, tačiau mokslininkai vis atkakliau skverbiasi į kosmoso platybes. 2014 m. buvo paleisti pirmieji lietuviški kosminiai palydovai. Į kosmosą dar šį rudenį turėtų iškeliauti ir lietuviška atributika. Krovininiu erdvėlaiviu tarptautinę kosminę stotį pasieks Lietuvos trispalvė. Iš kosmoso į muziejų ji turėtų grįžti kitą pavasarį.

Ekspozicijoje – autentiški kosmonautų daiktai / Kristinos Sakaitės nuotraukos
Futuristinis laukiamasis
Muziejaus atsiradimo bei naujos ekspozijos „kaltininkai“ (iš kairės): Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius L. Šmigelskas, ilgametis vadovas G. Kakaras, etnologas L. Klimka ir ekspozicijų erdvių projekto autorius S. Valius
312 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.