Home » Gallery » Paveldas kuria ateitį » Pažintis su „atomine“ Lietuvos pakraščio bendruomene

Pažintis su „atomine“ Lietuvos pakraščio bendruomene

Pažintis su „atomine“ Lietuvos pakraščio bendruomene

Daiva ČEPĖNIENĖ

Ignalinos rajone, Rimšės kaime, veikia Ilgių bendruomenė. Dažnai kaimo bendruomenėms priskiriamas vietovardžio pavadinimas, tačiau, kaip sakė šios bendruomenės aktyvistės, čia ne tik pavadinimas, bet ir pati bendruomenė yra kitoniška. Pasirodo, atvykus į atokų kaimą Lietuvos pakraštyje ir pamatyti, ir išgirsti yra ko. Bendruomenė visus atvykstančius kviečia pasėdėti ant Europos krašto ir pasitikti rytą anksčiau už kitus europiečius, mat yra įsikūrusi visai šalia trijų valstybių sankirtos, siūlo pakeliauti energetikos pažinimo keliu iš XIX į XXI amžių ir susipažinti su dar begale savo veiklų.

Jaunatviškiausia bendruomenė

Prieš 7 metus Rimšės kaime susibūrė žmonių grupė – dalis čia atvykusių gyventi iš Visagino, kiti iš aplinkinių kaimų. Taigi, susibūrusiai bendruomenei reikėjo juos vienijančio pavadinimo. Jie nusprendė pasivadinti Ilgių bendruomene, kadangi visi gyvena aplink Ilgių ežerą. Oficialiai registruotų žmonių bendruomenėje yra 30, bet tai tik statistinis skaičius. Į veiklas įsijungia žymiai daugiau vietos gyventojų. Rimšės seniūnijoje per 800 gyventojų, tuo tarpu pačiame kaime apie 200. Dauguma jų vyresnės kartos atstovai. Nors kaimas sensta ir atrodo, kad vaikų čia nėra daug, tačiau kalbintos bendruomenės atstovės džiaugėsi, kad yra kaime ir jaunų šeimų, mat vaikų dienos centro sąrašuose net 180 vaikų. Toks skaičius susidaro, kai vasaros metu į dienos centrą priimami ir atvykę atostogauti į kaimą vaikai. Nuolatos dienos centrą lanko apie 20. Žemės ūkio ministerijos organizuojamuose kaimo bendruomenių apdovanojimuose „Spindulys“ Ilgių bendruomenė yra pelniusi jaunatviškiausios bendruomenės titulą, mat kaip sakė bendruomenės aktyvistės, dauguma jų veiklų orientuotos į jaunimą, o į bendruomenę buriasi nuo mažamečių iki garbaus amžiaus senjorų. Pasak moterų, jaunimas į kaimą net iš studijų miestuose grįžta kone kiekvieną savaitgalį, jaunimo erdvėje organizuoja protmūšius, naktinių filmų peržiūras. Jaunimui čia tiesiog leidžiama pasiimti patalpų raktus ir užsiimti savo veiklomis. Pakanka tik laikytis taisyklių. Jaunimu čia visiškai pasitikima. „Nepasitikėti negalime, nes patys tą jaunimą ir auginome. Čia yra mūsų visų antrieji namai“, – viena kitai antrino bendruomenės aktyvistės Vidmanta Visakavičienė, Viktorija Abaravičienė ir Jūratė Tamonienė. Taigi už tuos atstatytus „antruosius“ bendruomenės narių namus Ilgių bendruomenė konkurse „Tautos šimtmečio ąžuolai“ apdovanota už šimtmečio atradimą ir už tai kas pamiršta sena atrasta naujai. „Neturime nei dvarų, nei kitokių turtų, tai viską kuriame iš to, ką turime“, – pasakojimą apie bendruomenės gyvenimą pradėjo aktyvistės.

Norėjo išjudinti miestelio žmonių gyvenimą

Pašnekovės įsitikinusios, jog bendruomenė tam ir reikalinga, kad kaime būtų ką veikti. „Kai mes atvažiavome į Rimšę gyventi iš Visagino, tų veiklų čia beveik nebuvo. Norėjosi, kad tas kaimo gyvenimas taptų panašesnis į miestiečių, norėjosi, kad miestelis atgytų. Čia vykdavo nedaug renginių, pagrindinė vieta, kur galima nueiti, tai buvo tik bažnyčia. Net vaikams čia nebuvo ką veikti. Tai mes ir subūrėme bendruomenę, kad išjudintume miestelio žmonių gyvenimą, pagerintume jų gyvenimo kokybę“, – pasakojo Jūratė Tamonienė. Pirmiausiai bendruomenės aktyvistės dėmesį telkė vaikų ir jaunimo užimtumui stiprinti. Teikė paraiškas, gavo finansavimą, pabaigė įrengti anksčiau pradėtą ir nebaigtą kaimo sporto aikštyną. Paskui pradėjo svarstyti, ką gi jaunimas veiks šaltuoju metų laiku. „Taigi, pradėjome galvoti apie šitą pastatą, jo rekonstrukciją ir pritaikymą šių dienų poreikiams. Žinoma, rėmėmės užsienio pavyzdžiais, žiūrėjome, kaip ten vystosi bendruomenės, parašėme projektą, bet netikėjome, kad skirs finansavimą“, – pasakojo Viktorija Abaravičienė. Tačiau abejonės nepasitvirtino ir vietoj seno pastato, kur ankstesniais laikais buvo klebonija, vėliau mokykla, dabar stovi modernus A+ klasės pastatas. Jame veikia vaikų dienos centras, atvira jaunimo erdvė, patalpos, esant poreikiui, lengvai transformuojamos ir vadinamuose bendruomenės namuose sutelpa visi, kas tik nori. Pasak bendruomenės aktyvisčių, per 7 metus jos jau yra parašę apie 30 projektų ir pritraukę per pusę milijono eurų tiek kaimo infrastruktūrai gerinti, tiek įvairioms socialinėms programoms.

Kuria savitas tradicijas

Ilgių bendruomenės narė Vidmanta Visakavičienė, nors jau yra vyresnio amžiaus moteris, dirba ir vaikų dienos centre, veda šeimų klubo užsiėmimus. Į pastaruosius užsiėmimus, pasak moters, dažniau susirenka vieniši žmonės, netekę savo antrų pusių. Taigi, žmonės atėję į šeimų klubą ir pakalbėti turi su kuo, ir nuveikti atranda ką. „Ateina močiutės su dukromis ir anūkėmis, turime ir vieną vyrą klube. Aktyvių lankytojų yra apie 10, bet moterys dažnai pasikviečia draugių, kurios atvažiuoja net ir iš kitų rajono kampelių. Susirenka nemenkas būrys, pasišnekame, padainuojame, užsiimame rankdarbių gamyba“, – pasakojo šeimų klubo vadovė. Kurdami rankdarbius Ilgių bendruomenės nariai puoselėja tautinį paveldą – riša sodus, pina tautines juostas. Nevengia ir naujesnių, modernesnių veiklų, tokių kaip kvilingas, dekupažas, vilnos akvarelė. Su rankų darbo dovanėlėmis aplanko seniūnijos jubiliatus, socialinės globos namų gyventojus. Šeimų klubas taip pat bent kartą per mėnesį organizuoja ir temines šeimų vakarienes. Čia, pasak moterų, susirenka šeimos ir tą vakarą gamina vienos šeimos firminį patiekalą. Išbando savo senelių kadaise naudotus patiekalų receptus, taip pat įvairių Lietuvos regionų tradicinius bei naujesnius patiekalus. Bendruomenė netgi šeimų receptų knygą yra išleidusi. Bendruomenės veikla, pasak kalbintų aktyvisčių, yra labiau sezoniška. Prieš Velykas moterys riša verbas, margina margučius vašku, juos dekupažuoja. Pavasarį kūrė ir inkilų alėją. Vasarą susirinkusios moterys verda uogienes, džiovina žoleles, ruošia arbatų mišinius. Vasarą Ilgių bendruomenė organizuoja ir įvairias temines vaikų stovyklas, edukacinius užsiėmimus. Tradicine švente Rimšėje yra tapusi ir himno giedojimo šventė liepos 6-ąją. „Pradėjome giedoti susirinkę 6 šeimos. Visada giedame aukščiausioje Rimšės vietoje, ant kalno, nuo kurio atsiveria Ilgių ežeras. Pastaraisiais metais jau susirenka per 100 žmonių su vėliavomis, nepaisydami net prasto oro. Kas atvyksta su žemės ūkio technika po darbų, kas atplaukia ežeru su valtimis, kas automobiliu atvažiuoja ar pėsčiomis ateina. Himno giedojimui stengiamės visi pasipuošti temine apranga – tautiniais drabužiais arba Lietuvos vėliavos spalvų deriniais“, – viena kitai antrino pašnekovės. O štai lapkričio mėnesį Ilgių bendruomenės namai jau pakvimpa kepamais meduoliais. Praėjusiais metais ši bendruomenė prieš Adventą nusprendė ne pinti, o iškepti Advento vainiką. Į kepamų meduolių vakarones pakviečiamos ir kaimyninės bendruomenės, tačiau ateityje ketinama tuo neapsiriboti ir pasikviesti kaimyninių rajonų atstovus. Prieš Kalėdas Rimšėje renkama šviesiausia sodyba. „Mes, atsikėlę gyventi iš miesto, esame pripratę prie apšviestų teritorijų. Taip kilo idėja tamsiausiu metų laiku apšviesti kuo daugiau sodybų“, – pasakojo Viktorija Abaravičienė. Dabar, pasak moterų, po 5 metų šios akcijos pradžios, Rimšė šviečia. „Net iš toliau žmonės atvažiuoja pasižiūrėti, kodėl čia taip šviesu. Kasmet renkame ir šviesiausią sodybą, labai džiaugiamės, kai nušvinta net ir nedidelis senos ar atokiai stovinčios sodybos langelis. Tuos žmones paskatiname, apdovanojame rankų darbo dovanėlėmis. Ilgių bendruomenė kartu pasitinka ir Naujuosius metus. Praėjusiais metais sausio pradžioje pirmą kartą Rimšėje vyko Padėkos vakaras, kurį organizavo Ignalinos kultūros ir sporto centro Rimšės padalinys. Jo metu buvo dėkojama verslininkams, ūkininkams, mokytojams ir kitiems nariams. Bendruomenė tikisi, kad ir Padėkos šventė ilgainiui taps tradicine.

Trūksta tik laiko idėjoms įgyvendinti

Pasak kalbintų bendruomenės aktyvisčių, Ilgių bendruomenė yra kitokia, į bendruomenę subūrė gydytojus, valstybės tarnautojus, vadovus, ūkininkus, paprastus darbininkus, pensininkus ir sukūrė miestietišką gyvenimą kaime. „Esame pačiame Lietuvos pakraštyje, 15 kilometrų atstumu nuo trijų valstybių susikirtimo vietos, 5 kilometrų atstumu nuo Rojaus (kaimo pavadinimas), netoli atominės elektrinės ir tarp dviejų didžiausių ežerų – Drūkšių ir Dysnų. Taigi, esame „atominė“ bendruomenė“, – nesikuklindamos apie savo išskirtinumus kalbėjo Ilgių bendruomenės aktyvistės. Vienintelio ko trūksta šiai bendruomenei, tai tik laiko visoms sumanytoms idėjoms įgyvendinti.

Bendruomenės aktyvistės: (iš kairės) Viktorija Abaravičienė, Vidmanta Visakavičienė ir Jūratė Tamonienė / Daivos Čepėnienės nuotraukos
Ilgių bendruomenė išleido bendruomenės šeimų receptų knygą
Ilgių bendruomenės apdovanojimų siena
Paveikslas, kuriame pavaizduota, kaip anksčiau atrodė pastatas, kuriame dabar buriasi Ilgių bendruomenės žmonės

Šeimų klubo rankdarbiai ir sendaikčių kolekcija
Bendruomenės iniciatyva įrengtas sporto aikštynas

(Su vėliava) Ilgių bendruomenės tradicinė himno giedojimo šventė Liepos 6-ąją / Ilgių bendruomenės archyvo nuotraukos
Meduolinių namukų gamybos vakaras Rimšėje

241 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.