Home » Gallery » Paveldas kuria ateitį » Radinys senelių namuose paskatino imtis reto amato

Radinys senelių namuose paskatino imtis reto amato

Radinys senelių namuose paskatino imtis reto amato

Kristina SAKAITĖ

Žvakių liejimas – senas bitininkų amatas, tačiau meistrų, kurie parodytų, kaip tai daroma, lieka vis mažiau. Ignalinos r. Ceikiniuose gyvenanti Laima Mikalkienė sako, kad aplinkiniuose kaimuose belikusi vos viena kita močiutė, kuri dar mena, kaip jų namuose buvo liejamos žvakės. Laimai šio amato teko mokytis pačiai, tiesa, padėjo senuose namuose rasti patarimai ir įrankiai.

Palikimas – seni įrankiai

Senovėje žvakės turėjo ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę. Tarnavo kaip šviesos šaltinis, tuo pačiu saugodavo namus nuo ligų, kitokių nelaimių, buvo naudojamos įvairių apeigų metu. Rankų darbo vienetines žvakes seniai pakeitė spalvingesni, išraiškingesnių formų masinės gamybos produktai, tačiau L. Mikalkienė sako nenorinti „kepti“ žvakių formose, ji naudoja ilgesnį ir sudėtingesnį gamybos būdą – liejimą, kai šiltas vaškas pilamas ant dagčio.

Moteris rodo senus ir negausius įrankius bei medžiagas, reikalingus žvakių liejimui: daug mačiusį samtį, su specialiu grioveliu vaškui lieti – Laima įsitikinusi, kad kitokiu gražios formos neišliesi. Taip pat medvilninius siūlus – dagčiui jų atskaičiuoja lygiai dešimt, vašką, šimtametį verpimo ratelį, ant kurio sukabina liejamas žvakes. „Tai vyro senelių palikimas. Radome tokią medinę dėžutę, kurioje buvo paliktas lapelis. Jame surašyta: 10 žvakių – 1 kg vaško. Vadinasi, vienai žvakei reikia ne mažiau 100 gramų vaško. Taip pat radome vielą, kuria buvo išmatuojama, kokio ilgio turi būti žvakė“, – pasakoja ceikiniškė.

Laime Mikalkienė seno amato moko ir mokosi jau 20 metų / Kristinos Sakaitės nuotraukos

Sudėtingiausia gamybos proceso dalis – vaško paruošimas. Jį reikia kaitinti, išvalyti, kad nebūtų duonelės, pikio, kitų priemaišų. Nuo vaško kokybės priklauso žvakės spalva, lygumas.

„Gaminant dagtį, ant vieno galo užrišame kabliuką, kad vėliau, liejant žvakę, būtų galima jį pakabinti ant rato. Kuo mažiau siūlų imsime, tuo greičiau žvakė sudega. Siūlai vaškuojami, kol tampa kaip vienas. Tada kelis kartus, kol sustorėja, merkiame siūlą į pašildytą vašką. Namuose po vieną žvakę nesiimame daryti, paprastai vienu kartu liejame apie 30 žvakių. Gaminant reikia pagalbininko, nes vienas ryte pradėjęs, liksi ir be pietų“, – apie ilgą ir nepertraukiamą gamybos procesą pasakoja L. Mikalkienė.

Šilto vaško pylimas formuojant žvakę – procesas paprastas, bet subtilus, nuo to, kiek įgudusi meistro ranka, priklauso, kaip atrodys galutinis produktas. Jeigu vaškas per šiltas, kiti sluoksniai nuo dagčio slysta žemyn, jeigu per šaltas, pradės stingti – žvakė gali būti stora, gumbuota. Laima lieja keliolika sluoksnių vaško, bet tai priklauso nuo to, kokio storio žvakę nori išlieti.

Mezgimas ar audimas nevilioja

„Ceikiniuose man geriausia. Gimiau Karagandoje, į Ceikinius atvažiavau kartu su tėvais 1967 m., nuo to laiko niekur nepabėgau. Čia vyro senelių namuose ir radome palikimą“, – sako jau 20 metų senu amatu užsiimanti moteris.

Vyras bitininkauja, šeima laiko 12 avilių, juos vis papildo vienu kitu spiečiumi. Laima neslepia, kad vyras ir paskatino išbandyti žvakių gamybą, šis amatas nesvetimas ir jų vaikams. Juokiasi, kad prireikė laiko, kol pirmą tiesią žvakę išliejo. Išeidavo banguotos, tekdavo lyginti karštu vašku.

Ne tik Ceikinių apylinkėse beveik nebeliko šio amato žinovų. Jaunimas nenoriai mokosi senųjų amatų, gaji nuostata – kam gaišti laiką, kai daiktą galima nusipirkti.

„Buvo čia viena močiutė, ji gamindavo žvakes formose, bet aš tų formų ir nemačiau. Vyras dar atsimena, kaip jo močiutė darė. Sakiau mokysiu Ceikinių jaunimą, bet ne kiekvienas nori – vieni laiko neturi, kiti noro. Gal kai pati jau negalėsiu gaminti, mano suaugę vaikai perims šį amatą“, – svarsto pašnekovė. Anksčiau Laima su dukra atstovavo Ceikiniams festivalyje „Ežerų sietuva“, neseniai šį amatą pristatė Ignalinoje rudens mugėje. Ne vienas pirmą kartą pamatė tokį gamybos procesą, prieš rinkimus žvakes liejo net politikai, vietinės valdžios atstovai.

Ceikiniškės nevilioja kiti senieji amatai, sako nei austi, nei megzti kantrybės neturėtų. O žvakių gamybą prilygina savotiškai meditacijai. „Atsipalaiduoji, visos mintys dingsta, koncentruojiesi ties gamyba, pasiskaičiuoji, kiek medžiagų reikės, kiek sluoksnių. Toks darbas, ypač jeigu gamini ne vienas, labai nuramina“, – tikina moteris.

L. Mikalkienė sako žvakių neparduodanti, pasigamina savo šeimai, dovanoja draugams, artimiesiems, neša į bažnyčią, ant kapų. Kol kas įmantresnėmis žvakių formomis nesusigundė, tačiau neslepia, kad ateityje norėtų išbandyti padailinti gaminius vaškiniais raštais.

„Kai kas man sako: o kodėl tu tik šitas prastas darai, taigi yra įvairių formų? Bet formose lieti aš nenoriu. Darau tikras senovines, kurias seniau žmonės vadino grabnyčinėmis žvakėmis. Mes neperkam tų stiklinių žvakių, kurias neša ant kapų, naudojame tik vaškines. Per Grabnyčias jas šventindavo, o prie mirštančio tik šitas degindavo, bet niekas nedraudžia užsidegti ir kitomis progomis. Jos apsaugo nuo blogų minčių, nuramina. Pažįstami pasakoja, kad užsidega vakarais žvakę namuose, kad pasklistų vaško kvapas. Parafininės jokio kvapo neskleidžia, o šios natūraliai kvepia.“

Senąsias žvakes pamažu keičia šiuolaikiškesnės, pasak Laimos, net bažnyčioje tokių žvakių nebenaudoja, nors pati dar prisimena, kad vaikystėje maldos namuose degdavo natūralios, vaškinės. Vyresni žmonės esą labiau supranta ir žino natūralaus daikto vertę. „Žmonės gal ir pirktų, bet kai sužino kainą, nusprendžia, kad tiks ir lenkiškos, parafininės, aromatinės. Seniau į vašką jokių priedų nedėdavo, mėgavosi natūraliu kvapu. Pati nežinau, kodėl noriu daryti būtent taip. Manau, seną amatą reikėtų išlaikyti, gal po daugelio metų proanūkiams rūpės sužinoti, kaip viskas buvo, kaip seniau gamindavo daiktus. Pati jau nebeskaičiuoju, kiek per gyvenimą žvakių esu išliejusi, bet tikrai ne šimtus, o tūkstančius“, – sako seno amato žinovė iš Ceikinių Laima Mikalkienė.

Tarp paveldėtų įrankių – senas samtis, kuriuo liejamas šiltas vaškas
Ant verpimo ratelio kabinamo žvakės
Svarbi žvakių gamybos proceso dalis – išvalyti ir paruošti vašką
491 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.