Home » Gallery » Aktualijos » Dezinformacija – deramai neįvertinamas ginklas

Dezinformacija – deramai neįvertinamas ginklas

Dezinformacija – deramai neįvertinamas ginklas

Internetas suteikia galimybę tiesiogiai stebėti įvairius įvykius – naujienos dar niekada nesklido taip greitai ir taip plačiai. Tačiau tarp naujienų šiandien neretai pasitaiko ir melagienų – nepatikimos informacijos ar tyčia sukurpto melo, kurio skleidėjų tikslai yra priešiški valstybei ir visuomenei.

Vilniaus politikos analizės instituto medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys atkreipia dėmesį, kad tyčinis visuomenės klaidinimas ar bandymai dezinformacija paveikti tam tikrų grupių nuostatas yra senas ir gerai žinomas ginklas. Neretai šis ginklas šiandien veikia nepastebimai ir pavojingai.

„Jeigu imtume atidžiau analizuoti dezinformacijos poveikį ir tikslus, tai galbūt suvoktume, kad dezinformacija gali būti pavojingesnis ginklas negu Kalašnikovo automatas. Dezinformacija yra hibridinio karo priemonė. O tai, kad jos apraiškas pastebime Lietuvoje, reiškia, kad mus atakuoja priešiškos valstybės“, – sako D. Puslys.

„Verta įsisąmoninti, kad vienas iš dezinformacijos tikslų yra kurstyti nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, bendrapiliečiais. Pagrindinis priešiškų atakų organizatorių taikinys yra demokratija – siekiama, kad ji neveiktų, kad Lietuva būtų traktuojama kaip nepavykęs projektas, žlugusi valstybė“, – akcentuoja pašnekovas.

Kai informacija prasilenkia su tikrove

Šiandien apstu pavyzdžių, kai Kremliaus kontroliuojamus kanalus kasdien skleidžiamos dešimtys vaizdo reportažų, straipsnių ar radijo laidų, kuriuose apie Lietuvą tendencingai skleidžiama melaginga, iškraipyta informacija. Dalis turinio yra skirta rusakalbiams gyventojams Lietuvoje, dalis – vyresnio amžiaus žmonėms, dalis – kaimyninių šalių gyventojams ir t. t.

Tokius melo paketus kuriantys veikėjai ir organizacijos labai detaliai analizuoja auditoriją, žino jos silpnybes ir net gali nuspėti elgesį. „Pavojingiausia tokia dezinformacija, kuri metodiškai ir tikslingai skleidžiama nuolatos, atsižvelgiant į auditorijos nuostatų ir elgesio pokyčius“, – dėsto D. Puslys.

Savo ruožtu Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas kasmet atkreipia gyventojų dėmesį į informacinio saugumo problemą.

„Kremlius prieš užsienio valstybes, tarp jų ir prieš Lietuvą, nukreiptą Rusijos informacinę politiką naudoja kaip įtakos instrumentą. Aukščiausiu lygiu koordinuojama Rusijos informacinė politika įgyvendinama tikslingai skleidžiant propagandą ir dezinformaciją. Kuriant užsienyje paveikius propagandinius įvaizdžius Rusiją bandoma parodyti kaip daug geresnę ir patikimesnę alternatyvą „žlungantiems Vakarams“. Viešai pateikiant neva „kitokią nuomonę“ kartu bandoma sukelti nepasitikėjimą Kremliui nepalankia informacija ir tuojau pat pasiūlyti keletą alternatyvių, bet tikrovės neatitinkančių įvykio versijų“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

„Ar prisimenate, kokie gąsdinimai buvo skleidžiami, kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą? Kad Lietuva praras laisvę, Briuselis įves diktatūrą, kad ištrūkę iš Sovietų Sąjungos dabar patekome į tokią pačią Europos Sąjungą“, – dalijasi D. Puslys ir priduria, kad apie narystę NATO irgi buvo skleidžiama nuomonė, neva Lietuvoje dislokuoti sąjungininkų kariai erzina Maskvą ir skatina Rusijos agresiją. Panašiais pareiškimais, anot D. Puslio, stengiamasi įpiršti nuomonę, kad Lietuva yra nesavarankiška žlugusi valstybė.

Siekia skaldyti ir valdyti

Dezinformacija gali būti siekiama supriešinti kaimynines valstybes ar skirtingas gyventojų grupes šalies viduje, taip pat – sumenkinti piliečių pasitikėjimą valstybe, demoralizuoti visuomenę. Taigi, informacinio karo strategai dezinformaciją naudoja siekdami įgyvendinti principą „Skaldyk ir valdyk“.

D. Puslys pastebi, kad dalis Lietuvos gyventojų yra priklausomi nuo rusakalbės Rusijos ar Baltarusijos žiniasklaidos, todėl rizika, kad juos veikia ir veiks dezinformacija, yra didelė. Rusija naudoja daug įvairių dezinformacijos priemonių, tokių kaip „Sputnik“, „Pervyj baltijskij kanal“ ar „Baltnews“, kurios sugeba apsimesti žiniasklaida ir aktyviai skleidžia melagienas. Tad labai svarbu siekti, kad rusakalbei auditorijai būtų prieinama kokybiška žiniasklaida rusų kalba.

Ne veltui Lietuvos nacionalinio saugumo ekspertai įspėja: kritiškas požiūris į gaunamą informaciją, neskubėjimas dalytis sensacijomis ir informacinių tinklų saugumo užtikrinimas yra vieni efektyviausių būdų didinti atsparumą įvairių formų manipuliacijoms.

Labai dažnai dezinformacijos pranešimais siekiama sukelti auditorijos emocijas: baimę, pyktį, nusivylimą ir panašiai. Įaudrintiems ir sujaudintiems skaitytojams ar žiūrovams beveik iš karto pasiūlomas ir taikinys – tariamas kaltininkas, savotiškas atpirkimo ožys, kurį derėtų nubausti. „Svarbu užfiksuoti, kad gauta informacija paveikė jūsų jausmus ir būseną. Nepasiduokite pirminėms emocijoms, pavyzdžiui, pykčiui, neapykantai, baimei. Pasakykite sau „stop“ – dar kartą perskaitykite tekstą, įsigilinkite, panagrinėkite ir patikrinkite argumentus“, – pataria pašnekovas.

160 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.