Home » Gallery » Paveldas kuria ateitį » Kaip pavadinsi, nepagadinsi?

Kaip pavadinsi, nepagadinsi?

Kaip pavadinsi, nepagadinsi?

Stepas EITMINAVIČIUS

Mano tėviškėje Zarasų rajone yra Arklinio ežeras. Vaikystės prisiminimas: suaugusieji aiškindavo, kad kai prancūzų kariuomenė pro čia žygiavo, daug žirgų nuskendo. Buvo ir taip komentuojama: jis primena arklio galvą. Augdamas ėmiau abejoti tokiais tvirtinimais. Prancūzai galėjo keliauti 1812 m. O kaip ežeras vadinosi iki tol? Kita abejonė: kas galėjo pamatyti šį vandens telkinį iš viršaus? Studijų metais iš gaisrininkų bokšto atidžiai stebėjau savo apylinkes, tačiau aiškiau nepasidarė.

Ko gero, Arklinio ežeras jau nuo seno vertė domėtis vietovardžių pavadinimais. Kai žmonių, gyvenančių prie mane dominančio objekto, to paklausdavau, konkretesnio atsakymo dažniausiai neišgirsdavau. Juk neretai net ekskursijų vadovai remiasi tik padavimais – mat trūksta patikimos informacijos. O kaip gali netrūkti? Tarkim, man smalsu, kas pirmas tą minėtą ežerą taip pavadino, kodėl tas vardas prigijo. Skaitydamas Aleksandro Vanago „Lietuvių hidronimų etimologinį žodyną“ sužinojau, jog Lietuvoje panašiu pavadinimu yra upė Prienų r., Šilavote: Arklinikė (Arklinykė), ežeras Šilalės r., Kaltinėnuose, – Arkliašūdis. Pastarojo pavadinimas gana nemalonus. Kodėl toks vardas prigijo? Dar du mano apylinkių ežerai kelia smalsumą: vienas vadinasi Gilutis, kitas Gilinė. Etimologija aiški: iš žodžio „gilus“. Minėtas žodynas nurodo apie 50 Lietuvos ežerų ar upių, kurių pavadinimo kilmė ta pati. Bet kaip gražiai skamba: Gilulis, Gilaušis, Gilūtėlė, Gilšė, Gilūtaitis, Giluvė… Kas tikrindavo vandens telkinio gylį, koks jis turėdavo būti, kaip reaguodavo kiti, neturintys tokio išskirtinio ežero ar išskirtinės upės, – daug kas įdomu.

Mokytoju pradėjau dirbti Linkmenyse, tad ši Ignalinos rajono vietovė man gana brangi. Jau seniai žinojau, jog Žiezdro ežero pavadinime slypi žodis „žvirgždas“, Ūsių – turbūt „ūsai“, Alksno, Alksnaičio – galbūt „alksniai“, Linkmeno – „linkmuo“… Iš šių apylinkių yra kilęs Lietuvių kalbos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Laimutis Bilkis. Apsigynęs humanitarinių mokslų daktaro disertaciją, išleidęs monografiją apie lietuvių helonimų darybą. Kas yra helonimai? Balų, pelkių, raistų, akivarų pavadinimai. Įdomi domėjimosi sritis.

Tik pats laikas grįžti į Uteną, pasidomėti, kaip mokslininkai aiškina mūsų vietovardžius. Gražus Rašės upės vardas: sakoma, jog greičiausiai jis susijęs su veiksmažodžiu „rašyti“. Primenama: išrašyti (išmarginti, išraštuoti), rašytė (kerša, marga karvė), rašytinis (žardo stulpas su įkartomis, į kurias įstatomos kartys), rašytis (rašytas audeklas, marginys), raštas (marginys). Sakoma, jog pirmesnė, senesnė šaknies reikšmė galėjo būti susijusi su objektų konfigūracija, formos laužytumu, netiesumu. Na taip: mokslininkų aiškinimai yra įdomūs, tačiau vis vien paslapčių daug lieka: kas pirmas pavadino, kaip išplito, ar kito pavadinimas. Kai susidomime Utenos ežero vardo kilme, imame pykti: „Kilmė ne visai aiški. Ryšys su liet. utis, utėlė „toks smulkus, besparnis parazitinis vabzdys“ (LKŽK), nors dėl semantikos ir kelia abejonių, vis dėlto įmanomas.“ LKŽK – lietuvių kalbos žodyno kartoteka. Atvirai sakant, žodynų studijavimas labai įdomus užsiėmimas. Kuo daugiau skaitai, tuo daugiau nesupranti. Atsiveria praeities klodų klodai – neretai sunkiai įspėjami, tačiau verčiantys galvoti, spėlioti, lyginti su kitomis šalimis.

Mokslininkai aiškina ir vardų, ir pavardžių kilmę. Lengviau bent tai, kad vardus tėvai ar kiti artimi naujagimiui asmenys patys parenka. Tik neretai smalsu, ar pasidomima etimologija. Suvokiame: jei žinotų, ką tas vardas reiškia, tikrai taip nevadintų. Su pavardėmis kebliau. Kas mums jas išrenka? Kai domimės, ką jos galėtų reikšti, neretai sutrinkame. Kodėl yra pavardžių menkinamojo pobūdžio? Pažįstu žmonių, kurie labai tiki savo vardo, pavardės reikšmėmis, mano, jog jos – savotiška nuoroda, kaip reikėtų gyventi. Tik negalėtume apeiti neatitikimų tarp reikšmės bei konkretaus asmens. Kiek žmonių apskritai tuo domisi ir kokie domėjimosi / nesidomėjimo motyvai, kas atrandama ir kas prarandama? Tikiu, jog šeimos besirūpindamos genealogija perduoda ir kitą informaciją: vardo, pavardės, vietovių, kur gyvena, pavadinimų kilmę.

Dar nekalbėjau apie svarbiausius žodynus, kurie moko mus rašyti, kirčiuoti, kurie aiškina žodžio reikšmes. Studijuodami juos mes neretai įsitikiname: per mažai žodžių vartojame, kalbėdami ar rašydami nepaieškome tų, kuriais tiksliau, įtaigiau ką nors (žmogų, situaciją, vietovę) apibūdintume.

Prisiminkime šio straipsnio pavadinimą. Ar sutinkame su požiūriu, kad kaip pavadinsi, nepagadinsi? Ir dar vienas klausimas. „Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne“ randu tokius žodžius: ašarius, atbukėlis, dribkus, gaišlys, knisius, laukis, nuogandus, sąvaldus. Jei taip žmones apibūdintume, bendravimo pobūdis nepasikeistų?

157 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.