Home » Protakos » Anykštėnų kraštotyrininkų sambūrio praeitis, dabartis ir perspektyvos

Anykštėnų kraštotyrininkų sambūrio praeitis, dabartis ir perspektyvos

Anykštėnų kraštotyrininkų sambūrio praeitis, dabartis ir perspektyvos

Audronė BEREZAUSKIENĖ,

Anykščių VB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja

2012 m. Anykščių koplyčioje pirmą kartą organizuotas kraštotyrininkų sambūris „Draugaukime – bendraukime – bendradarbiaukime“. Tą kartą, rinkdamiesi į susitikimą, kraštotyrininkai net negalėjo numatyti, kad toks sambūris taps tradiciniu, bendraminčiai rinksis ne vieną kartą metuose, o du kartus, ir vargu buvo galima tikėtis, kad kraštotyrininkų šeima taip plėsis ir didės. 2012 m. sambūryje dalyvavo Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininkas prof. Libertas Klimka, Vilniaus universiteto profesorius socialinių mokslų daktaras Osvaldas Janonis, Lietuvos kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja, Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininko pavaduotoja Irena Seliukaitė mokslininkas bibliografas ir kraštotyrininkas Vytautas Rimša ir per penkias dešimtis anykštėnų kraštotyrininkų iš viso Anykščių rajono.

Atgaivindami buvusios draugijos, dabar asociacijos, veiklą kraštotyrininkai sutarė įteisinti dar prieš 12 metų pasirinktą pavadinimą – Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugija, taip pagerbdami pirmąją kraštotyros veiklos entuziastę ir draugijos vadovę muziejininkę T. Mikeliūnaitę (1928–1984). Draugijos veiklai organizuoti buvo išrinkta nauja 9 asmenų valdyba, į kurią išrinkti Anykščių kraštotyros entuziastai: Vida Dičiūnaitė, Nijolė Esmantienė, Raimondas Guobis, Tautvydas Kontrimavičius, Jolanta Mameniškienė, Gintaras Ražanskas, Irena Adomonienė, Audronė Berezauskienė ir Edita Stiklinskaitė. Draugijos revizoriumi išrinktas Gintaras Vaičiūnas.

Kas neužrašyta, tarsi to ir nebuvo, o kas užfiksuota, galime prisiminti. Apžvelgiant įvykusius sambūrius norisi atkreipti dėmesį į vieną iš jų, kuris vyko Viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos (Dabar Krašto dokumentų ir kraštotyros) skyriuje. Tai buvo 2014 m. vasario 22 d. kraštotyrininkų sambūris, kurio dalyviai sutilpę nedidelėje erdvėje draugiškai aptarė kraštotyros reikalus. Tą kartą sunkumais, patirtais kraštotyros veikloje, dalijosi sambūrio fotometraštininkas kraštotyrininkas T. Uža. 2012 metais tapęs Anykščių T. Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos nariu T. Uža aktyviai pasinėręs į kraštotyros darbus ruošė leidybai knygą apie Viešintų mokyklos istoriją. Savo patirtimi dalinosi rašytojai Rimantas P. Vanagas ir Vygandas Račkaitis. Jie pristatė sumanymus, kuriems tuo metu skyrė savo laiką: rašytojas R. Vanagas tęsė gimtojo Peslių kaimo istorijos tyrinėjimus, o V. Račkaitis kartu su M. Telksnyte bandė atskleisti dar nežinomus mūsų klasiko A. Baranausko vaikystės ir jaunystės epizodus. Į kraštotyrininkų gretas įsijungė ir rašytojo R. Vanago žmona Vijoleta Vanagienė – ji 2013 m. sudarė ir išleido biografijų rinkinėlį „Avižos-Avižieniai iš Anykščių ir visa giminė“ (2013 m.). Mokytojas Gintaras Ražanskas pristatė rengiamą knygą apie Leliūnų (Anykščių r.) kaimą. Gintaras prisipažino, kad jam buvo malonu tokiu būdu sugrįžti į tas vietas, kur gyveno proseneliai, pasiekti tolimą XVII a. Leliūnų kaimo istoriją. Patarimais, kaip rinkti informaciją ir išvengti klaidų, dalijosi kraštotyrininkė Veronika Dikčiuvienė.

Visi organizuoti sambūriai tradiciškai vyko rudenį ir pavasarį. Kraštotyrininkai susirinkę pristatė savo darbus, buvo organizuojamos naujausių kraštotyros knygų parodos, sveikinami kolegos jubiliatai, o antroji sambūrio dalis buvo skirta pokalbiams prie arbatos ar kavos puodelio.

2017 m. sambūris buvo ypatingas, nes vyko informacinio leidinio „Anykščių kraštotyrininkų biobibliografinis žodynas“ pirmosios dalies „Anykščių kraštotyrininkai. Biografijos“ sutiktuvės. Draugijos valdybos pirmininkas T. Kontrimavičius, pristatydamas knygą, įvertino kraštotyrininkų įdėtą darbą. Jis paskaičiavo, kad analogo Lietuvoje neturinčiame leidinyje pateiktos 259 kraštotyrininkų biografijos, 183 asmenys, įtraukti į šią knygą, toliau tęsia kraštotyros veiklą, o kitų jau nebėra tarp mūsų.

2018 m. gegužės 26 d. tradicinio sambūrio-seminaro „Draugaukime–bendraukime–bendradarbiaukime“ metu buvo paminėtas Anykščių viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos šešiasdešimtmetis, kraštotyrininkės Mildos Telksnytės aštuoniasdešimtas bei Algimanto Bekenio aštuoniasdešimt penktas jubiliejai. Už ištikimybę savo kraštui ir darbus, kurie yra svarbūs ne tik Anykščiams, bet ir visai Lietuvai, už pasišventimą, kruopštų, pasiaukojantį darbą siekiant išsaugoti gimtojo krašto praeitį prof. O. Janonis, T. Uža, Jonas Sriubas, Gediminas Grina ir prof. Algirdas Povilas Ažubalis buvo apdovanoti padėkomis.

2018 m. gruodžio 8 d. Viešojoje bibliotekoje džiaugtis antrąja biobibliografinio žodyno dalimi susirinko beveik septynios dešimtys knygos bičiulių – kraštotyrininkų, rėmėjų bei svečių. Susirinkusiems buvo pristatyta Anykščių kraštą ir jo praeities tyrėjus reprezentuojančio dvitomio leidinio antroji knyga, „Anykščių kraštotyrininkai: biobibliografinis žodynas“ antroji dalis „Bibliografinė medžiaga (1889–2017)“. Anykštėnus bibliotekininkus naujo leidinio pasirodymo proga sveikino Draugijos narys Anykščių r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigutis Obelevičius, Visagino viešosios bibliotekos direktorė Dalia Sargūnienė, direktorės pavaduotoja Dalia Savickaitė bei Visagino savivaldybės Kultūros, turizmo, sporto, kalbos kontrolės skyriaus specialistė Irena Rokickaitė, spaustuvės UAB „Petro ofsetas“ vadybininkė Regina Smetonaitė, kuri matematiškai paskaičiavo, kad 777 puslapių (toks magiškas skaičius gaunasi sudėjus abi biobibliografinio žodyno „Anykščių kraštotyrininkai“ dalis) nebūtų buvę, jei ne darbščiųjų kraštotyrininkių atkaklumas, užsispyrimas, degimas idėja, meilė savo darbui bei užsibrėžto tikslo siekimas.

2019 m. gegužės 25 d. kraštotyrininkų sambūris vyko Viešintose, kur buvo organizuotas kraštotyrininko Povilo Jurkšto (1919–2006) 100-ųjų gimimo metinių minėjimas, pavadintas „Būtinai užeikit į mano muziejų…“. Viešintų bendruomenės pirmininkas Draugijos narys Vitas Mykolas Zaikauskas gausiai susirinkusiems papasakojo muziejaus kūrimo istoriją. Savivaldybės atstovė kraštotyrininkų Draugijos valdybos narė V. Dičiūnaitė įteikė V. M. Zaikauskui ir A. Bekeniui Anykščių r. savivaldybės mero S. Obelevičiaus padėkas už nuoširdų ir pasiaukojantį darbą, saugant krašto vertybes ir telkiant bendruomenę gražiems darbams. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos pirmininkas, Draugijos narys Remigijus Bimba už svarų indėlį populiarinant genealogiją ir heraldiką Lietuvoje T. Kontrimavičiui įteikė šios draugijos vardinį aukso ženklą. Draugijos padėka už tokią pačią veiklą buvo paskatintas ir kraštotyrininkas, genealogijos ekspertas G. Grina.

Tautvilo Užos nuotr.

Tų pačių 2019 m. rudenį į Viešojoje bibliotekoje vykstantį tradicinį sambūrį-seminarą „Draugaukime – bendraukime – bendradarbiaukime“ organizatoriai sukvietė Anykščių krašto praeities tyrėjus iš visos Lietuvos: Kauno, Vilniaus, Ignalinos, Panevėžio, Utenos. Renginyje dalyvavo iš sostinės atvykę Lietuvos kraštotyros draugijos valdybos nariai: tautinės kultūros tyrinėtojas, žurnalo „Būdas“ vyresnysis redaktorius Juozas Šorys ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Turizmo ir etnokultūrinio ugdymo skyriaus metodininkas Arvydas Ščiukaitis. Draugijos valdybos pirmininkas T. Kontrimavičius renginio pradžioje pasveikino kraštotyrininkus jubiliatus ir pakvietė prisistatyti naujus Draugijos narius: tautodailininką Robertą Breskų, istoriką, verslininką, Anykščių krašto Garbės ambasadorių Ukrainoje Virginijų Strolią ir mokslininką, literatą Bronių Šablevičių. Seminaro metu buvo perskaityti keturi pranešimai. Tema „Genealogija kaip kraštotyros varomoji jėga“ kalbėjo atsargos pulkininkas, buvęs Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius G. Grina. Teisės mokslų daktarė, kraštotyrininkė, literatė Irma Randakevičienė perskaitė pranešimą „Tarp gimtinės ir protėvių žemės: giminės dokumentų paieškos ir darbai archyvuose“. Bibliotekininkė B. Venteraitienė kalbėdama apie kraštotyros darbų rengimą ir mokslo (diplominių) darbų komplektavimą bibliotekoje pristatė Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje saugomus kraštotyrininkų darbus. Istorikas, kraštotyrininkas G. Vaičiūnas dalinosi savo patirtimi ir patarimais apie darbą Lietuvos ypatingajame archyve, ieškant tiesos apie partizanų kovos laikotarpį. Žodį taręs Lietuvos kraštotyros draugijos valdybos narys J. Šorys anykštėnų rengtą sambūrį prilygino konferencijai ir sakė, jog Anykščių kraštotyrininkai yra vieni iš veikliausių respublikoje.

SONY DSC

2020 m. liepos 25 d. Anykščių miesto šventės metu Viešosios bibliotekos salėje vyko šventinis sambūris. Kokia šventė būtų be apdovanojimų. O jų tikrai netrūko. Anykščių r. meras S. Obelevičius įteikė pažymėjimą ir ženklą 2019 m. Anykščių r. garbės piliečiui kraštotyrininkui prof. dr. O. Janoniui, kuris praėjusiais metais negalėjo dalyvauti garbingame savo apdovanojime. Į renginį iš Vilniaus atvykęs anykštėnas kraštotyrininkas R. Bimba ir jo kolega Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos kancleris, Dokumentų priėmimo patikros ir heraldikos komisijos pirmininkas Paulius Vaniuchinas atvežė Anykščiams unikalią dovaną – atkurtą Seinų, arba Augustavo, vyskupo A. Baranausko (1835–1902) herbą ir įteikė Anykščių r. merui S. Obelevičiui. P. Vaniuchinas trumpai papasakojo herbo atkūrimo istoriją primindamas, kad pirminiais nepatvirtintais duomenimis, A. Baranauskas buvo pasirinkęs bajorų Baranovskių giminės herbą, nors pats buvo kilęs iš nekilmingos giminės. Viešosios bibliotekos direktorius R. Kutka, dėkodamas už ilgametę draugystę, ieškojimus kraštotyros lobynuose ir kūrybingumą, įteikė padėkos raštus visiems kraštotyrininkams, 2020 m. išleidusiems knygas. Padėkos raštai buvo skirti prof. O. Janoniui, R. Guobiui, I. Randakevičienei, dr. B. Šablevičiui, V. Račkaičiui ir R. P. Vanagui.

Kasmet pavasarį ir rudenį sambūrio dalyviai susirinkę dalinasi patirtimi, mintimis apie svarbiausius šiuolaikinės kraštotyros uždavinius, pripažindami, kad kiekviena laiku užfiksuota žinia apie savojo krašto praeitį įgyja didžiulės išliekamosios vertės ir tampa pagrindu mokslo studijoms ar tautinei tapatybei pagrįsti. Juolab, kad tarp Draugijos narių yra mokslininkų, kurių kraštotyros veikla yra mokslinė, tiriamoji.

Nuo 2012 m. sambūris savo darbo turiniu gilėja, nuo paprasto sambūrio pereinama prie sambūrio-seminaro, sambūrio-konferencijos. Draugijos narių skaičius, išaugęs iki šešių dešimčių, vienija anykštėnus kraštotyrininkus, ne tik gyvenančius Anykščių krašte, bet ir Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Utenoje, Ignalinoje ir net Ukrainoje.

162 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.