Home » Gallery » Paveldas kuria ateitį » Namai turi kvepėti tikromis, o ne plastikinėmis Kalėdomis…

Namai turi kvepėti tikromis, o ne plastikinėmis Kalėdomis…

Namai turi kvepėti tikromis, o ne plastikinėmis Kalėdomis…

Daiva ČEPĖNIENĖ

Šiųmetės žiemos šventės bus kitokios nei įprastai, be didelių susibūrimų, masinio šurmulio, pramoginių renginių. Kalėdas švęsime tik pačių artimiausių šeimos narių rate. Apie artėjančių švenčių laukimą, pasiruošimą joms, namų puošybą pačios gamintomis dekoracijomis pasikalbėjome su tauragniške Jane Šinkūniene.

Namus puošia pačių gamintomis dekoracijomis

„Artėjant šventėms iš pradžių kažkaip nebuvo tos šventiškos nuotaikos. Gal taip yra dėl to karantino. Bet pradėjus karpyti karpinius langams dekoruoti, dar sulaukus prašymų iš draugų iškarpyti kažką gražaus ar padaryti kalėdinę dekoraciją stalui papuošti ir nuotaika kažkaip pasitaisė“, – pasakojo tauragniškė. Laukdama švenčių Šinkūnų šeima joms ruošiasi iš anksto: tvarko namus, puošia juos įvairiomis dekoracijomis. Namų langus šeima dekoruoja Janės karpytais karpiniais – snaigėmis, vaikiškų pasakų personažais. Bet pagrindinė vieta lange atitenka iš popieriaus iškarpytam gyvūnui, simbolizuojančiam ateinančius metus. Janė gyvūnus pirmiausiai nusipaišo ant popieriaus, paskui juos išpjausto. „Šiemet taip pajutau nostalgiją savo vaikystei ir prisiminiau, kad tuomet būdavo atvirukai su tokiomis gražiomis voveraitėmis, tai šiemet karpiau ir voveraites, jomis irgi papuošėme langus“, – pasakojo moteris. J. Šinkūnienė taip pat pina kalėdinius vainikus. Jais puošia savo namus, dovanoja draugams, kaimynams. Vainikų gamybos procesas tai lyg šeimos prieššventinis ritualas. Šeima su vaikais ir keturkoju augintiniu važiuoja į mišką, ten prisirenka šakelių, kankorėžių, žolelių vainikui pinti. Ko pritrūksta miške, pasigamina iš buityje turimų dalykų – iš mandarinų žievelių, džiovintų uogų ir pan. Moteris tikino, kad jų šeima niekada neperka jokių plastikinių dekoracijų parduotuvėse. Net ir eglę puošia tik nuo seno turimais žaisliukais, kurių dalis išsaugota dar iš Janės vaikystės laikų. „Apie dirbtines iš plastiko pagamintas dekoracijas ir namų puošmenas net minties mūsų šeimoje nėra. Pabandytumėte jūs mano vaikams arba vyrui pasakyti, kad galima nusipirkti dirbtinę eglutę, tai jie jums ties smilkiniu pirštą pasukiotų. Mes galvojame, kad namai turi kvepėti tikromis Kalėdomis, natūraliais kvapais. Aš net kitaip neįsivaizduoju. Jeigu jau dirbtinės dekoracijos, tai tuomet jau geriau jokios nereikia“, – kalbėjo moteris.

Vaikai noriai talkina virtuvėje ruošiant tradicinius patriekalus / Janės Šinkūnienės asmeninio archyvo nuotraukos

Ruošia tradicinius patiekalus

Likus kelioms dienoms iki Kūčių šeima tradiciškai puošia eglę arba pušį. „Vienais metais puošiame eglę, kitais pušį. Kažkaip taip jau įpratome, ta pušis mums taip prigijo. Jos spygliai ne taip greitai nubyra, pušies šakos labiau pasipūtę, ir kvepia ji kitaip nei eglė“, – kalbėjo moteris. Kalėdos tauragniškių Šinkūnų šeimoje – didelė ir svarbi šventė. Per šias šventes, pasak moters, namuose tvyro stebuklinga aura, šventinė dvasia. Šventiniu laikotarpiu visa šeima keičiasi dovanomis, žiūri filmus. Kūčių patiekalus šeimininkė taip pat gamina pati namuose. Su vaikais kepa kūčiukus. „Jau šiemet galvojau: vaikai didesni, gal namuose nebekepsime kūčiukų, nusipirkti bus paprasčiau. Bet jie, nesutikdami laužyti šeimos tradicijų, šios mano idėjos nepalaikė. Vaikams tai daug reiškia. Ne tik dėl to, kad tie kūčiukai būna naminiai ir skanesni, bet svarbus ir pats kepimo procesas. Parduotuvėse kūčiukais pradedama prekiauti likus daugiau nei mėnesiui iki švenčių. Bet kai per anksti pradedi šventėms ruoštis, jos praranda prasmę. Todėl mes juos kepame likus vos kelioms dienoms iki Kūčių“, – pasakojo moteris. Kepdama kūčiukus Janė naudoja savo močiutės, buvusios geros šeimininkės, senais laikais ruošdavusios vaišes net vestuvėms, receptą. Kepa, kad būtų minkštesni, iš miltų, aguonų ir be aliejaus. Išminkytą tešlą perleidžia per mėsmalėje įtaisytą apvalių sausainių formą. O vaikai, kuriems dabar jau vienam 13, kitam 15 metų, pasak pašnekovės, šio gamybos proceso nepasidalina tarpusavyje. Šeimos Kūčių stalas visada būna nukrautas 12, o kartais ir daugiau patiekalų. Pagrindinis Kūčių stalo akcentas yra pašventintas kalėdaitis, taip pat kiti tradiciniai namuose gaminti patiekalai – medumi saldintas vanduo, miške rinktų spanguolių kisielius, įvairiai ruošta žuvis, silkė, įvairūs riešutai bei vaisiai. „Gaila, kad šiemet šventės bus kitokios nei įprastai. Nors Kūčios, Kalėdos visada ir būdavo tik šeimos šventė artimųjų rate, bet per Naujųjų metų sutiktuves pas mus visada sueidavo draugai, kaimynai. Bet nepaisant to, žiemos šventės labai laukiamos mūsų šeimoje“, – teigė J. Šinkūnienė. Po Kūčių vakarienės šeima apsikeičia dovanėlėmis, vaikai nelaukdami Kalėdų ryto, tuoj pat jas išvynioja. Pasak moters, šeimos nariai vieni kitiems dovanoja praktiškus ir nebrangius dalykus. „Norint dovanoti brangias dovanas reikia uždirbti milijonus, todėl mūsų šeimoje dovanos būna labiau simbolinės. Pavyzdžiui, mano dukra jodinėja, tai jai dovanojame visada kažką, kas asocijuojasi su žirgu. Nupirkę dovanėles kartais iki švenčių net slepiame jas pas kaimynus, kad per anksti jų niekas neatrastų. Kasmet, po Kūčių vakarienės, apie 12 valandą dar spėdavome susitikti ir su draugėmis prie miestelio eglės. Su jomis taip pat apsikeisdavome dovanomis. Nežinau, kaip šiemet ši tradicija pavyks“, – pasakojo moteris.

Prisiminimai apie šventes lydi nuo pat vaikystės

Janė Šinkūnienė sako, kad jai šios šventės asocijuojasi su ramybe žvakės šviesoje, mandarinų, kūčiukų kvapu. Tokie prisiminimai ją lydi nuo vaikystės, kuomet šventes švęsdavo su savo mama. Moteris prisimena, kaip vaikystėje, paauglystėje per Kūčių vakarienę dalindavosi plotkele, ragaudavo 12 patiekalų, keisdavosi dovanėlėmis, po vakarienės su drauge eidavo burtis. „Klausydavome, iš kurios pusės šunys loja, nešdavome glėbį malkų, žiūrėdavome, ar porinis skaičius yra glėbyje, rašydavome ant popieriukų vaikinų vardus ir eidamos miegoti juos dėdavome po pagalve, burdavomės su vašku. Dabar mano vaikai jau burtų nenaudoja, apie juos žino tik iš pasakojimų. Gal todėl dažnai ir sako, kad anksčiau buvo įdomiau gyventi. Seniau gal tos tradicijos buvo tvirtesnės. Nors daug ko anais laikais neturėjome, mažiau buvo galimybių, bet žmonės mokėjo džiaugtis, daug ką susikurti savo rankomis“, – kalbėjo tauragniškė Janė Šinkūnienė. Pasak moters vaikams perduoti švenčių tradicijas svarbu. Nors jos ir kinta, vaikai užaugę, sukūrę savo šeimas perimtas tradicijas papildo kažkuo nauju, pačių sukurtu, bet šį bei tą išsaugo ir taip prisimena savo vaikystę ir tėvų namus.

Tauragniškė Janė Šinkūnienė su savo vaikais Jone ir Miku bei augintiniu sako ir šiemet laukiantys žiemos švenčių

Langai kasmet dekoruojami karpiniais
469 Iš viso matė 3 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.