Home » Gallery » Veidai » Miestus iš aukštai fotografuojantis uteniškis – apie geriausius kadrus, avarinius nusileidimus ir nepaklusnius dronus

Miestus iš aukštai fotografuojantis uteniškis – apie geriausius kadrus, avarinius nusileidimus ir nepaklusnius dronus

Miestus iš aukštai fotografuojantis uteniškis – apie geriausius kadrus, avarinius nusileidimus ir nepaklusnius dronus

Kristina SAKAITĖ

„Aukščio nebijau, bet nebuvau įlipęs nė į vieną apžvalgos bokštą. O kam, jeigu ir taip galiu viską pamatyti iš aukštai?“ – sako uteniškis Robertas Kiburtas. Kompiuterių programuotojas labiau žinomas dėl savo pomėgių: dešimtmečiais aviamodeliavimo sportu užsiimantis vyras panoraminius vaizdus ir atskirus objektus iš po debesų įamžindavo dar tada, kai dronai buvo itin reti „paukščiai“ lietuviškoje padangėje. Daugybę Lietuvos piliakalnių, ežerų, kitų architektūros, gamtos paveldo vertybių užfiksavęs uteniškis sako norintis užpildyti vieną iš didžiausių savo sukauptų kolekcijų – Lietuvos bažnyčių fotografijų ciklą – ir išleisti fotografijų albumą. Šalyje yra 657 bažnyčios, neskaitant cerkvių. R. Kiburtas iš paukščio skrydžio yra įamžinęs apie 500 maldos namų, liko neaplankyti trys didmiesčiai ir keli rajonai.

Kliūdavo ir nuo paukščių

„Pradžioje tiesiog „skraidžiau“ radijo bangomis valdomu lėktuvu, bet tas skraidymas pasibaigė, kai į lėktuvą įdėjau filmavimo kamerą. Nuo to ir prasidėjo. Skristi be kameros buvo nebeįdomu. Kai nusileisdavo lėktuvas, parvažiuodavau namo, įsijungdavau kompiuterį ir matydavau, kad visai kitaip atrodo tas pats vaizdas iš aukštai ir nuo žemės. Tai buvo 2010-ieji“, – pirmuosius kadrus iš oro prisimena R. Kiburtas.

280 g sveriantį fotoaparatą arba kamerą lėktuvas skraidindavo iki pusės kilometro, tai atrodė daug. Kai atsirado autopilotai, atstumai ilgėjo, pasiekdavo ir 7 km, kol tai daryti nebuvo draudžiama. Kartą iš Paškonių kaimo nuskraidino lėktuvą iki Jūžintų bažnyčios, tada lėktuvas apsisuko ir grįžo atgal.

Anot pašnekovo, nusipirkus 200–300 eurų kainuojantį droną, kokybiškų nuotraukų nereikėtų tikėtis. Gera technika kainuoja tiek, kiek neblogas automobilis. Įsigijęs brangų pirkinį, sako iš pradžių gailėjęsis, bet pyktis praėjo pamačius pirmas nuotraukas, kurios kokybe stipriai lenkė ankstesnes.

Fotografuojant iš aukštai ne kartą buvo nutikę taip, kad kamera atsidurdavo ne ten, kur turėtų.

„Kartą su Užpalių klebonu „skraidėm“, lėktuvas nuskrido už bažnyčios ir dingo. Netekom ryšio, tik vėliau sužinojom, kad lėktuvas pragulėjo savaitę pievoje, kol diedas jaučio nenuėjo pašerti. Jeigu būtų karvė, būtų jau kitą dieną radęs. Bet per tas kelias dienas dėl lietaus iš lėktuvo nieko nebeliko, nors išardžiau, išdžiovinau,“ – vieną iš avarinių nusileidimų prisimena R. Kiburtas.

Šiuolaikiniams dronams kregždutės, karveliai dažnai per kamerą sparnu uždrožia. Kartą kliuvo ir nuo gandro – filmuojant netoli gandralizdžio dronas netikėtai bumptelėjo ant žemės. Paukštis gal pyko ar bijojo. „Aš žiūrėjau į pultą, o kas ten aplinkui vyko – nemačiau, bet kai sparnu trinktelėjo, jau buvo per vėlu. Laimei, dronas krito ne ant asfalto, o žvyrkelio.“ R. Kiburtas nebeskaičiuoja, kiek skraidančių objektų yra pakeitęs fotografuodamas. Šiuolaikiniai dronai protingesni, turi jutiklius, todėl į sieną ar lubas ir norėdamas nepriversi atsitrenkti. Pas šeimininką negrįžta tik išimtiniais atvejais. Kartą dronas vietoj to, kad grįžtų namo, metėsi į priešingą pusę, Robertas sako, ar tik nebus į Olandiją pasukęs, ten, kur buvo pagamintas ir kur tikrieji jo „namai“. Vis tik atbulą pavyko parsivaryti atgal.

<…>

Visą straipsnį skaitykite trečiadienio „Utenos apskrities žiniose“.

Roberto Kiburto nuotraukos
Robertas Kiburtas / Kristinos Sakaitės nuotrauka
R. Kiburto asmeninio albumo nuotraukos
1610 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Comments (1)

  1. Zita parašė:

    K Roberto nuotraukos nuostabios. Jo dėka pamatai miestus iš aukštai Ačiū jam. Mylim Sveikatos jums.

Komentuoti: Zita Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.