Home » Sveikata » Žolininkė A. Stasytienė – nereikia keiksnoti kaimynų, gamtos ir pandemijos

Žolininkė A. Stasytienė – nereikia keiksnoti kaimynų, gamtos ir pandemijos

Žolininkė A. Stasytienė – nereikia keiksnoti kaimynų, gamtos ir pandemijos

Daiva ČEPĖNIENĖ

Nors pastaruoju metu daugiausia kalbama apie pasaulį užpuolusį virusą bei jo skaudžias pasekmes, tačiau atšalus orams gali užklupti ir įprasti peršalimai, sloga ar panašūs negalavimai. Žiemos metu vartojant mažiau natūralių šviežių vaisių, daržovių organizmui pradeda trūkti vitaminų, gali susilpnėti imunitetas, o tuomet jau ir ligos kimba greičiau. Taigi kaip šiuos negalavimus įveikti natūraliomis priemonėmis iš gamtos, pagerinti niūrią nuotaiką, kuri ne vieną užvaldžiusi dėl apribotų galimybių keliauti, gyvai bendrauti su artimaisiais ar draugais, bei išsklaidyti tvyrančias baimes pasikalbėjome su Utenos krašte gerai žinoma žolininke Aleksandra Stasytiene.

Peršalimams ir dezinfekcijai

Žolininkė pradėdama pokalbį pabrėžė, kad peršalimų pirmiausia reikia vengti ir saugotis – šiltai apsirengti, daugiau judėti, kvėpuoti grynu oru bei nepamiršti vėdinti ir dezinfekuoti patalpų orą, kuriose gyvename ar dirbame. Na o vos pradėjus jausti gerklės perštėjimą, pašnekovė pataria turėti dar iš rudens pasiruošto, plonomis drožlėmis supjaustyto ir sudžiovinto krieno. Nedidelis gabalėlis šio pikantiško skonio ir aštrumo prieskoninio augalo šaknies gerai dezinfekuoja burnos ertmę, gerklę. Pasak A. Stasytienės, jo daug suvalgyti nereikia, tačiau džiovintų krieno šaknies gabaliukų galima turėti ne tik namuose, bet ir darbe, kad esant reikalui natūrali dezinfekcinė priemonė būtų po ranka. Vis tik jeigu peršalimo nepavyko išvengti ir pradėjo perštėti gerklę, ją patartina skalauti su sodos tirpalu, medetkų ar šalavijo nuoviru. Medetka Indijoje laikoma net šventu augalu, Kinijoje tai – ilgaamžiškumo simbolis. Na o pasak žolininkės A. Stasytienės, medetka yra labai moteriška vaistažolė. Ji pasižymi uždegimą slopinančiomis savybėmis, todėl tinka ne tik peršalimams, bet ir moteriškoms bėdoms gydyti. Jeigu peršalimas pasireiškia su temperatūra, žolininkė pataria gerti vingiorykštės ir liepos žiedų arbatą. Vingiorykštė – erškėtinių šeimos augalas – laikoma liaudišku aspirinu. Dar V amžiuje salicilą (veikliąją aspirino medžiagą) atrado graikų gydytojas Hipokratas, kurį ir išgaudavo iš pelkinių vingiorykščių bei gluosnių žievės. Žolininkės teigimu, vingiorykštės ir liepos žiedų arbata skatina prakaitavimą ir yra labai naudinga bei malonaus skonio. Burnos ertmei, gerklei dezinfekuoti naudinga būtų pakramtyti ir pušų arba eglių sakų. Nuryti šio „vaisto“, pasak žolininkės, nereikia, ir pakanka į burną įsidėti tik žirnio didumo gumulėlį. Be to, šios gydomosios priemonės ir žiemą galima rasti ant nubrozdintų pušų ar eglių šakų.

<…>

Visą straipsnį skaitykite trečiadienio „ Utenos apskrities žiniose“.

Dabar galima rinkti juodųjų serbentų pumpurus / Daivos Čepėnienės nuotraukos
Žiemą naudinga prisirinkti pušų spyglių arbatai

A. Stasytienė veda edukacijas apie vaistinguosius augalus / Tradicinių amatų centro „Svirnas“ archyvo nuotrauka
352 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.