Home » Protakos » LR kultūros ministerijos naujienos

LR kultūros ministerijos naujienos

LR kultūros ministerijos naujienos

Naujojoje vyriausybėje Lietuvos Respublikos kultūros ministru tapo Simonas Kairys (g. 1984 m. balandžio 19 d. Telšiuose) – Lietuvos ir Kauno miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. Būsimasis ministras 2003 m. baigė Telšių „Kranto“ vidurinę mokyklą, 2007 m. – politikos mokslus Vytauto Didžiojo universitete, 2011 m. tapo Mykolo Romerio universiteto magistru. Jo karjera buvo gana įvairi – nuo skrajučių dalintojo Kauno Laisvės alėjoje iki ministro. 2007–2011 m. buvo Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojo padėjėjas; Liberaliosios minties instituto projektų vadovas; VšĮ Lietuvių išeivijos instituto valdybos narys; 2011–2015 m. AB „Lietuvos paštas“ tinklo valdymo vadybininkas, Kauno m. savivaldybės tarybos narys. 2015–2019 m. Kauno miesto savivaldybės vicemeras. 2019–2020 m. Kauno miesto savivaldybės mero patarėjas, nuo 2020 m. – LR kultūros ministras.

Politinė patirtis – Liberalų ir centro sąjungos, nuo 2008 m. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys. Pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen pavaduotojas.

Kultūros darbuotojams ir laukiantiems aukštosios kultūros savo regionuose, labai patraukli rinkimuose deklaruota Liberalų sąjūdžio programa. Dalyje, skirtoje kultūrai, viskas paremta pasitikėjimu, decentralizavimu ir leidimu savarankiškai veikti, konkrečiomis priemonėmis, kaip spręsti įsisenėjusias problemas, tokias kaip žemi kultūros darbuotojų atlyginimai. „Kultūra yra valstybės gyvybingumo ašis. Tik reikia nepamiršti, kad valdžia nekuria kultūros, jos darbas – sudaryti tinkamas sąlygas kurti visiems šią sritį puoselėjantiems žmonėms“, – sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Programos esmė – įtraukimas ir prieinamumas. Jie teigė, kad tai, jog kultūra valdantiesiems tebuvo deklaracija, visuomenė ne kartą įsitikino: nepaisant patvirtintų Lietuvos politikos gairių iki 2030 m. ir kelių ryškesnių iniciatyvų, kultūros politika yra aklavietėje, nes stokoja aiškaus susitarimo dėl prioritetų, nuoseklumo ir tęstinumo. Būsimasis Kultūros ministras Simonas Kairys sakė: „Kultūra nėra siaura sritis – ji aprėpia paveldą, bendruomenes, verslą, meno kūrėjus, švietimą ir kiekvieną gyvenimo sritį. Tai suvokdami, liberalai mato du kultūros politikos prioritetus – įtraukimą ir prieinamumo didinimą.“ Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas pabrėžė, kad įgyvendinant šiuos prioritetus, svarbu užtikrinti ir glaudų kultūros bei švietimo ryšį – mokyti kultūros, įtraukti į kultūros veiklas įvairiomis formomis reikia pačius mažiausius mūsų piliečius. „Bet žinoma, kad jie pajustų kultūrą per tai, ką mėgsta daryti ir kas juos galėtų sudominti – dainavimas, piešimas, spektaklių, muziejų lankymas ir pan.“ – teigė jis.

Pasak S. Kairio, protingas paveldo saugojimas taip pat aktualu. „Labai svarbu kurti ir įgyvendinti programas kultūros paveldo unikalumo išsaugojimui, pristatymui visuomenei ir harmoningam bei kūrybingam integravimui į šiuolaikinės visuomenės gyvenimą, atvykstamojo turizmo plėtrą. Taip pat – tobulinti paveldo apskaitos ir apsaugos principus, mažinti administracinę naštą ir užtikrinti sklandesnį paveldo naudotojų ir valstybės bei nevyriausybinių institucijų bendradarbiavimą.“ Jo manymu: „… išsaugant paveldą, verslas nėra priešas, atvirkščiai, dažnai padeda įgyvendinti unikalius paveldo objekto tvarkybos ir išsaugojimo darbus.“ Siekdami išsaugoti ir atnaujinti valstybei priklausantį paveldą, liberalai planuoja įgyvendinti muziejų modernizavimo programas per Europos Sąjungos ir privačių fondų lėšas, taip pat sukurti audiovizualinio paveldo saugojimo sistemą, kuri išsaugos lietuviškus filmų, koncertų, spektaklių, radijo ir televizijos laidų įrašus, bet bus atvira ir prieinama kiekvienam piliečiui.

Dr. A. Gelūno teigimu, susprogdins didžiųjų miestų kultūros burbulus. Pasak jo: „…laikas išleisti kultūrą iš susidariusių didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – burbulų ir sukurti tokias sąlygas, kad kiekvienas, pradedant vaikais, baigiant senjorais, turėtų galimybes nuvykti į svarbiausius kultūros renginius, parodas, koncertus bet kartą per pusmetį. Tuo pačiu būtina stiprinti bendruomeninę kultūrą, mėgėjų meną, skatinti tarpkultūrinį dialogą, įvairovę, tautinių bendrijų ir jaunimo įtrauktį į kultūros vyksmą.“ Liberalai žadėjo skatinti naujas ir remti jau esamas regionines kultūros iniciatyvas ir kūrybinę raišką, telkti ne tik bendruomenes, bet ir nevyriausybines organizacijas bei sudaryti sąlygas joms pasinaudoti įvairiais fondais, skatinti vaikų ir jaunimo kultūrą, kokybiško kultūros turinio kūrimą.

Liberalų lyderės V. Čmilytės-Nielsen teigimu, pagaliau turi būti sutvarkytas kultūros finansavimas. „Tik deklaruodami, kad kultūra yra prioritetas jos nedarome prioritetu, jei neskiriame tinkamo finansavimo.“ O niekam ne paslaptis, kad kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimai išlieka mažiausi. S. Kairys pastebėjo, kad „… kultūros darbuotojai nenori daug – tik tiek, kad jų atlyginimai bent jau būtų tokie, kokie yra švietimo darbuotojų atlyginimai. Tačiau bėda ta, kad tie atlyginimai, nors ir nežymiai kyla, neįstengia pavyti mokytojų ir socialinių darbuotojų atlyginimų.“ Politikai sakė, kad liberalai nežarsto nepagrįstų pažadų ir nepriešina skirtingų sektorių. Jų programoje pirmas žingsnis: padaryti taip, kad atlyginimai kultūros, švietimo ir socialinės apsaugos srityje bent jau pasiektų vienodą lygį. Bus atsigręžta ne tik į biudžetinių ir kitų įstaigų darbuotojus, bet ir į nepriklausomus kūrėjus, kurių socialinio draudimo ir atlygio klausimai yra dar opesni. O šalia įsisenėjusios atlyginimų problemos, bus sprendžiami ir kiti su kultūros finansavimu susiję klausimai – mecenatų paieška, filantropijos skatinimas per mokestinę politiką, kultūros integravimas į kitas sritis ir kompleksinis finansavimas bei kt.

Apibendrindama V. Čmilytė-Nielsen priešrinkiminiame periode sakė, kad… kultūra yra pamatas, kuris užtikrina valstybės saugumą. Mūsų tikslas, – kad ji būtų įtrauki, prieinama kiekvienam žmogui ir mes turime konkrečius siūlymus, kaip šio tikslo sieksime.“

Mes – kultūros darbuotojai ir jos vartotojai. Laukėme tiek metų, palauksime dar. Būtų labai malonu, kad šie žodžiai virstų kūnu…

ᴥᴥᴥᴥᴥᴥᴥᴥᴥ

Vyriausybei iki 2021 m. vasario 28 d. pratęsus karantiną, atkreipiame dėmesį į kultūros sektoriui aktualią informaciją.

Kultūros įstaigų darbo organizavimas

Kultūros įstaigose, kaip ir kitose valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas (darbą) būtina atlikti darbo vietoje. Tokiais atvejais turi būti užtikrinamos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos. Organizuojant meno kolektyvų veiklą, repetuojant arba organizuojant nuotolinį paslaugų teikimą taip pat turi būti vadovaujamasi Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių organizuojant meno kolektyvų veiklą“. Už kultūros įstaigų darbo organizavimą atsako jų vadovai. Draudžiamas kultūros įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, išskyrus aptarnavimą bibliotekose, užtikrinant operacijų vadovo sprendimu nustatytas sąlygas. Karantino laikotarpiu draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse viešose vietose organizuojami komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešojoje vietoje iš anksto nustatytu laiku.

ᴥᴥᴥᴥᴥᴥᴥᴥᴥ

1920-ųjų gruodžio 31-osios vakarą Kauno miesto teatre buvo parodytas pirmasis Lietuvoje profesionalios operos spektaklis – Giuseppe‘s Verdi „Traviata“. Ši data taip pat laikoma Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro gimtadieniu. Taip laikinojoje sostinėje šalia svarbių valstybinių struktūrų pradėti formuoti ir profesionalaus teatro bei operos pamatai, padėję atsiskleisti mūsų šalies scenos talentams. Menas ir kultūra buvo suvokiami kaip būtina nepriklausomos tautos formavimosi, netgi išlikimo sąlyga. Daug dešimtmečių Lietuvoje gyvavo tradicija senuosius metus palydėti garsiąja „Traviata“, kurios klausytojai kaskart išgyvendavo visą emocijų diapazoną. Vaidmuo „Traviatoje“ įrašytas į daugelio garsiausių Lietuvos operos solistų biografijas: nuo rytiniame Lietuvos pakraštyje gimusio Kipro Petrausko, Adelės Galaunienės – pirmųjų Alfredo ir Violetos vaidmenų kūrėjų – iki ryškiausių mūsų dienų solistų. Dėl karantino jubiliejus nebuvo tinkamai paminėtas, bet Lietuvos žiūrovai nenusivilia ir laukia skrydžio į šimtametę grožio tradiciją.

ᴥᴥᴥᴥᴥᴥᴥᴥᴥ

Seimui patvirtinus 2021 m. biudžetą, kultūros srities finansavimas bus didesnis 20,4 mln. eurų nei 2020 m. Palyginti su ankstesnės Vyriausybės Seimui teiktu kitų metų biudžeto projektu, lėšos kultūros sričiai didėja per 14 mln. eurų. Kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams kelti kitų metų biudžete skiriama 5,8 mln. eurų – to nebuvo numatyta ankstesniame biudžeto projekte. Taip pat papildomai, lyginant su pirminiu biudžeto projektu, 4 mln. eurų didinamas Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų bazinių poreikių finansavimas dėl numatomo mažesnio nei įprastai pajamų surinkimo apribojus kultūros paslaugų teikimą. Papildomi 2 mln. eurų skiriami kultūros paveldo saugojimo ir tvarkybos sričiai. Tai pasitarnaus skatinant teikti naujas paraiškas pagal Paveldotvarkos programą, nes anksčiau lėšų buvo numatyta tik tęstiniams darbams. Kultūros rėmimo fondo (KRF) lėšos kitų metų biudžete didėja 750 tūkst. eurų, taip pat 2,5 mln. eurų skiriama 2020 m. patvirtintiems KRF projektams, kurių įgyvendinimas nusikėlė į 2021 metus. 2021 m. biudžete papildomai numatyta per 300 tūkst. eurų autoriniams kompensaciniams atlyginimams už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose.

ᴥᴥᴥᴥᴥᴥᴥᴥᴥ

2021 metų Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis paskelbta: Alytaus apskrityje – Valkininkai (Varėnos r.), Kauno apskrityje – Krakės (Kėdainių r.), Klaipėdos apskrityje – Barstyčiai (Skuodo r.), Marijampolės apskrityje – Klausučiai (Vilkaviškio r.), Panevėžio apskrityje – Tiltagaliai (Panevėžio r.), Šiaulių apskrityje – Juodeikiai (Joniškio r.), Tauragės apskrityje – Veliuona (Jurbarko r.), Telšių apskrityje – Nevarėnai (Telšių r.), Utenos apskrityje – Vyžuonos (Utenos r.), Vilniaus apskrityje – Deltuva (Ukmergės r.).

ᴥᴥᴥᴥᴥᴥᴥᴥᴥ

Laukiame žinių, kas taps Lietuvos kultūros tarybos pirmininku, nes buvusioji pirmininkė Daina Urbanavičienė dabar paskirta LR kultūros ministerijos viceministre.

Lietuvos kultūros taryba – įstaiga prie Kultūros ministerijos, pagal kompetenciją įgyvendinanti valstybės politiką kultūros ministrui pavestose valdymo srityse, vykdanti viešojo administravimo funkcijas. Taryba administruoja Kultūros rėmimo fondo lėšas bei kitas kultūros ir meno projektų daliniam finansavimui skiriamas lėšas. LKT viešo konkurso būdu finansuoja kultūros ir meno projektus ir skiria valstybės stipendijas kultūros ir meno kūrėjams. Tarybos pirmininkas yra valstybės pareigūnas, atsakingas ir atskaitingas kultūros ministrui. Įvertinus gautus gyvenimo aprašymus, atrinkti kandidatai iki vasario 26 d. bus kviečiami pokalbio. Tarybos pirmininko kandidatūrą kultūros ministras teikia tvirtinti Vyriausybei kartu su Tarybos sudėtimi.

Į LKT išrinkti: muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas Rimvydas Laužikas, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas Dainius Vaitiekūnas, etnologė Aušra Žičkienė, tautinių mažumų (bendrijų) atstovas Dainius Babilas, aktorė Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro ir kino kritikas Vaidas Jauniškis, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė. Šiuo metu tebegaliojančios senosios tarybos kadencija dar tęsis iki 2021 m. birželio 17 d. Naujosios tarybos sudėtį kartu su LKT pirmininko kandidatūra kultūros ministras Simonas Kairys teiks tvirtinti Vyriausybei.

Parengė Dalia Savickaitė

109 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.