Home » Protakos » „Protakos“ pradeda darbą

„Protakos“ pradeda darbą

„Protakos“ pradeda darbą

Sveiki, gerbiamieji skaitytojai, jau devintus metus džiaugiamės galėdami Jums pranešti, kad laikraščio priedo paraiška „Protakos: Utenos regione sukurto ir kuriamo kultūros paveldo savitumo sklaida“ Spaudos, radijo ir televizijos fondo vertintojų buvo įvertinta teigiamai ir gavo finansavimą leidybai. Fondo pagalba galėsime susitikti kiek dažniau nei pernai ir džiaugsimės mūsų ištikimų ir naujai atrastų korespondentų rašiniais iš įvairiausių Utenos apskrities vietų.

Šie metai svarbūs Lietuvai, todėl LR Seimas juos pašventė dešimčiai iškilių datų atminti. Tai Seimo nutarimai: Nr. XIII-3274 „Dėl 2021 m. paskelbimo Jono Karolio Chodkevičiaus metais“ (gimė 1561 m. Vilniuje, mirė 1621 m. rugsėjo 24 d., Chotyne, palaidotas Ostroge, Ukraina) – žymiausias XVII a. Abiejų Tautų Respublikos didikų, garsus Lietuvos–Lenkijos karo vadas, nuo 1600 m. lauko etmonas, nuo 1605 m. – Lietuvos didysis etmonas ir Lietuvos valstybės veikėjas, nuo 1599 m. Žemaičių seniūnas, nuo 1616 m. – Vilniaus vaivada;

Nr. XIII-3275 „Dėl 2021 metų paskelbimo Vytauto Mačernio metais“ (gimė 1921 m. birželio 5 d. Šarnelėje, Žemaičių Kalvarijos valsčius, Telšių apskritis, mirė 1944 m. spalio 7 d. Žemaičių Kalvarijoje, palaidotas Šarnelėje) – lietuvių poetas;

Nr. XIII-3277 „Dėl 2021 metų paskelbimo Juozo Zikaro metais“ (gimė 1881 m. lapkričio 18 d. Paliukuose, Pumpėnų valsčius, mirė 1944 m. lapkričio 10 d. Kaune) – vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių, profesorius;

Nr. XIII-3276 „Dėl 2021 metų paskelbimo kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais“ (gimė 1920 m. rugpjūčio 20 d. Guronyse, Žąslių valsčiuje, mirė 2000 m. gegužės 28 d. Kaune) – Lietuvos kardinolas, Lietuvai nusipelniusi asmenybė, savo gyvenimą paskyrusi tėvynei ir jos kovai už laisvę;

Nr. XIII-3273 „Dėl 2021 metų paskelbimo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais“ (gimė 1771 m. sausio 15 d. Večiuose, Skuodo r., mirė 1849 m. spalio 30 d. Kretingoje, čia ir palaidotas) – kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, vienas iškiliausių XIX a. švietėjų;

Nr. XIII-3278 „Dėl 2021 metų paskelbimo Juozo Lukšos-Daumanto metais“ (slapyvardžiai: Juozas Lukša-Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Araminas, Kęstutis, Skrajūnas, Miškinis, Daumantas, S. Mykolaitis, gimė 1921 m. rugpjūčio 10 d. Juodbūdyje, Marijampolės apskrityje, mirė 1951 m. rugsėjo 4 d. Kauno rajone) – Lietuvos rezistentas;

Nr. XIII-2955 „Dėl 2021 metų paskelbimo Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais“; pagrindinis Abiejų Tautų Respublikos įstatymas, priimtas Ketverių metų Seimo 1791 m. gegužės 3 d. ir galiojęs iki 1792 m. lapkričio 23 d., kada jį panaikino Gardino Seimas. Gegužės 3 d. Konstitucija laikoma pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje rašytine konstitucija po Jungtinių Amerikos Valstijų 1789 m. kovo 4 d. įsigaliojusios Konstitucijos. Gegužės 3 d. šios konstitucijos garbei Lenkijoje švenčiama kaip nacionalinė šventė;

Nr. XIII-2471 „Dėl 2021 metų paskelbimo Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais“. Totoriai – etninė grupė, gyvenanti Lietuvos Respublikoje ir istorinėse Lietuvos žemėse, laikoma viena seniausių jos tautinių mažumų, Visagine – nuo miesto įkūrimo pradžios, atvykusi iš etninės tėvynės;

Nr. XIII-2472 „Dėl 2021 metų paskelbimo Archyvų metais“; Lietuvos archyvų istorija nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, buvusi ir esama sistema ir valdymas. Šiemet minimas Lietuvos Respublikos 1921 m. spalio 19 d. Kaune įkurto pirmojo valstybės archyvo 100-metis;

Nr. XIII-2594 „Dėl 2021 metų paskelbimo Marijos Gimbutienės metais“; (merg. Birutė Marija Alseikaitė, gimė 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje, mirė 1994 m. vasario 2 d. Los Andžele; 1994 m. gegužės 8 d. perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras bei suformulavusi Kurganų hipotezę.

2021-ieji – Archyvų metai. Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, atsižvelgdamas į Lietuvos administracinį susiskirstymą, 1997 m. vasario 28 įsakymu Nr. 12 „Dėl archyvo steigimo ir likvidavimo“ nuo 1997-03-13 įsteigė Utenos apskrities archyvą, Utenos apskrities valdymo, vietos savivaldos ir kitų institucijų dokumentams komplektuoti, saugoti bei jų naudojimui užtikrinti. Į Utenos apskrities archyvą buvo perkelti iš likviduoto Ukmergės apygardos archyvo Anykščių, Molėtų, Utenos ir Zarasų rajonų dokumentų fondai. Nuo tų pat metų balandžio 22 d. jo direktoriumi buvo paskirtas Gediminas Šeštokas. Kaip pamenate, Lietuvoje vyko administracinės pertvarkos, todėl nuo 2017 m. sausio 1 d. Utenos apskrities archyvas buvo prijungtas prie Vilniaus archyvo. Nuo tos dienos Utenoje veikia Vilniaus regioninio valstybės archyvo struktūrinis padalinys – filialas.

Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialas kaupia ir saugo Utenos apskrities teritorijoje buvusių ir esančių valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų nuolat saugomus dokumentus, užtikrina visuomenės priėjimą prie saugomų dokumentų, su jais susijusių juridinių ir fizinių asmenų teisėtų interesų tenkinimą, atlieka valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, esančių Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos ir Zarasų rajonuose bei Visagino savivaldybėje, veiklos dokumentų valdymo ir saugojimo priežiūrą, saugomų dokumentų pagrindu išduoda pažymas, išrašus, kitus dokumentus juridiniams faktams patvirtinti, teikia mokamas dokumentų tvarkymo, paieškos, mokymo ir konsultavimo paslaugas.

Projekto vykdymo grupė

89 Iš viso matė 3 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.