Home » Gallery » Veidai » Žirgininkė Vita Lingytė: „Žirgai neleidžia sužvaigždėti“

Žirgininkė Vita Lingytė: „Žirgai neleidžia sužvaigždėti“

Žirgininkė Vita Lingytė: „Žirgai neleidžia sužvaigždėti“

Daiva ČEPĖNIENĖ

Dusetose tradicinės Sartų lenktynės rengiamos nuo 1905 metų, karo metais jos nevyko, vėliau vėl buvo pradėtos rengti, o 1955 metais jos tapo respublikinėmis. Pastaruosius 2 metus dėl susiklosčiusių sąlygų Sartų žirgų lenktynės nevyko, todėl apie šią tradiciją, žirginį sportą nusprendėme pakalbinti ilgametę ristūnų žirgų varžybų dalyvę Vitą Lingytę. Dažnas Dusetose pažįsta šią daug metų žirginiam sportui atidavusią ristūnų žirgų trenerę. Tačiau ne kiekvienas matydamas šią kuklią moterį pagalvoja, kokia stipri meilė gyvena jos širdyje. Nors gyvenimas moterį prieš 4 metus privertė pasirinkti kitą kryptį, tačiau ta meilė pasiliko.

Net naktimis klausydavosi, kaip ruošiama trasa ant ežero

Įžengęs į Vitos namus iškart supranti, kad žirgai moters gyvenime užima ypatingą vietą. Ristūnų trenerės namuose ne tik didžiulė medalių, diplomų, apdovanojimų, sukauptų per daugybę metų, kolekcija, bet ir paveiksluose, nuotraukose, atvirukuose dominuoja žirgai. Moteris iki šiol tebeturi ir krūvą sąsiuvinių, dienoraščių, kuriuose kiekvieną dieną rašė apie tai, kaip praėjo diena su žirgais.

Moteris iki šiol atsimena, kaip vaikystėje žiemos naktimis prabudusi klausydavosi mašinų, valančių Sartų ežero ledą, ruošiančių trasą lenktynėms, burzgimo. „Mano visa vaikystė susieta su žirgais. Aš dažnai ateidavau į žirgyną. Pas senelį po žirgų lenktynių suvažiuodavo giminės, o kalba sukdavosi vien tik apie žirgus. Visada žirgų lenktynės Dusetose būdavo didžiausias kermošius, pas kiekvieną dusetiškį suvažiuodavo giminės, mugėje didžiausiose eilėse stovėdavome, pirkdavome zefyrus, apelsinus“, – prisiminimais dalijosi V. Lingytė.

Atbulinis startas

„Dar buvau menka važnyčiotoja, nieko nesusigaudžiau, buvo mano pirmosios varžybos, ir man teko dalyvauti su ta Zyle. Ji buvo nesutramdoma. Rimtesni važnyčiotojai jos net neėmė, žinojo, kad ta kumelė nieko nelaimės. Aš su ja niekaip nesusitvarkiau ir treniruodamasi, bet atėjo Sartų žirgų lenktynių diena ir mes startavome. Laikau ją įsitempus ir įvažiavome į trasą. Kaip tik buvo ruošiamasi duoti startą, o ji nieko nelaukusi mane išnešė į trasą priešinga puse nei reikia bėgti startuojantiems. Tuo metu lenktynėse vienu metu varžydavosi bent po 20 žirgų. Visi kiti ristūnai gavę startą pradėjo bėgti, o mane Zylė net gulinčią vežime ir šaukiančią: „Mama, mane neša!“ – nešė priešais startuojančius. Atsimenu, matau, kad prieš mus ateina pulkas žirgų ir nežinau, kaip reiks prasilenkti…

<…>

Visą straipsnį skaitykite šatadienio „Utenosapskrities žiniose“.

Vita Lingytė šalia savo iškovotų medalių / Daivos Čepėnienės nuotraukos
Trasoje / V. Lingytės asmeninio albumo nuotraukos

348 Iš viso matė 4 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.