Home » (NE)MATOMI MUZIEJŲ FONDAI » Gintaras Andrijauskas apie nuskriaustą mandoliną ir gyvą jų muziejų

Gintaras Andrijauskas apie nuskriaustą mandoliną ir gyvą jų muziejų

Gintaras Andrijauskas apie nuskriaustą mandoliną ir gyvą jų muziejų

Daiva ČEPĖNIENĖ

Mandolina, pasak etnografo Gintaro Andrijausko, bene labiausiai nuskriaustas muzikos instrumentas Lietuvoje, su kuriuo muzikuoti neįsileidžiama net į Dainų šventę. Nors mandolina ir smuikas beveik vienu metu atkeliavo į Lietuvą, mūsų tautiečiai ja grojo jau prieš gerą šimtą metų, tačiau iki šiol vis dar yra nepelnytai nuvertinama. Anot etnografo, taip yra, matyt, dėl to, kad veikia „žalčio sindromas“ – jį muša už tai, kad yra panašus į gyvatę. O mandolina primena balalaiką. „Mandolinos atkeliavimo į Lietuvą istorija man pati įdomiausia. Mintis kurti muziejų kilo todėl, kad prisikaupė instrumentų, apie kuriuos aš turiu ką papasakoti. Tai ilga istorija. Nors myliu visus muzikos instrumentus, groju daugeliu, bet mandolina – mano instrumentas“, – pokalbį pradėjo G. Andrijauskas.

Mandolinos advokatas

Mandoliną sukūrė italai XVI amžiuje, šis instrumentas atsiradęs iš vieno seniausių muzikos instrumentų – liutnios. Tuo laikotarpiu mandolina labai išgarsėjo. Didelė tikimybė, kad pirmosios mandolinos į Lietuvą atkeliavo dar karalienės Bonos laikais. Pasak etnografo, karalienė Bona atitekėdama į Lietuvą atsivežė čia ir savo menininkus – dailininkus, muzikantus. „Žinome, kad Stradivarijus gamino smuikus, bet jo muzikos instrumentų manufaktūroje buvo gaminamos ir mandolinos, ten dirbo daug meistrų. Dar ir dabar, kiek žinau, pasaulyje egzistuoja dvi Stradivarijaus gamintos mandolinos“, – pasakojo G. Andrijauskas. Laikui bėgant mandolina keitėsi ir iš šešiastygės tapo keturių porų stygų instrumentu. Mandolinos antrasis renesansas, pasak pašnekovo, prasidėjo XIX amžiuje. Galima sakyti, kad šiuo laikotarpiu mandolina užkariavo pasaulį. Deja, XX amžiaus pabaigoje Lietuvoje mandolina buvo nepelnytai primiršta. „Aš manau dėl to, kad šį instrumentą sumaišė su iš Azijos kraštų kilusia balalaika, nes šie instrumentai panašūs savo išore. Aš netgi galvoju, kad dauguma instrumentų yra kilę būtent iš mandolinos, bet čia tik mano teorija. Netgi gitara yra modifikuotas, praplėstas mandolinos variantas. Taip pat galima sakyti, kad mandolina yra ir palengvintas smuiko variantas. Ir kol kas dar niekas šios mano teorijos nepaneigė“, – teigė pašnekovas. Šis instrumentas turi ir artimų giminaičių – tai mandola, mandočela, mandriola ir kt. Mandolina, anot G. Andrijausko, tai šeimyninio muzikavimo, romantinės muzikos instrumentas. Taigi kalbintas pašnekovas save vadina ne kaip kitaip, o mandolininku bei šio muzikos instrumento advokatu. Netgi pirmasis povestuvinis G. Andrijausko pirkinys buvo ne koks nors buitinis prietaisas ar baldai namams, o su jaunutės žmonos palaiminimu tuo metu įsigyta antikvaro parduotuvėje užmatyta sena mandolina. „Tada ir pradėjau ja mokytis groti. Kas baisiausia, kad tuo metu nebuvo ko paklausti, kaip reikia ja groti, buvau tik girdėjęs mandolinos skambesį. Žinojau vienintelį žmogų – Marijų Šnarą – kuris mokėjo groti mandolina. Bet tai buvo žmogus, kurio koncertus žiūrėdamas džiaugdavaisi, kad tokią galimybę turi, nekalbant jau apie tai, kad dar kažko jo paklausti galėtum. Tai pirmasis mano mandolinos mokytojas buvo Jonas Trijonis. Bet mano dievas, žinoma, yra Jonas Lechovickas, garsiausias Lietuvos cimbolininkas, kuris puikiai grojo ir mandolina. O aš ja groti išmokau per dvi savaites. Bet yra žmonių, kuriuos galėčiau išmokyčiau groti ir per savaitę“, – teigė pašnekovas.

G. Andrijauskas myli visus instrumentus, bet yra mandolinos advokatas / Daivos Čepėnienės nuotraukos

Mandolinos – prabangūs instrumentai, kuriais atliekama ir metalo stiliaus muzika

Mandolinos senais laikais buvo prabangūs muzikos instrumentai. Tuo tarpu šių dienų muzikantai su šiuo senoviniu instrumentu atlieka įvairias improvizacijas ir groja net metalą. „Esame buvę Rygoje, kur dalyvavo mandolininkų kolektyvai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Ir atrodytų visi grojame tuo pačiu instrumentu – mandolina – bet ta atliekama muzika visiškai skyrėsi. Vieni mandolininkai grojo absoliutų folką, kiti kone klasiką, treti grojo savitu skandinavišku stiliumi“, – pasakojo etnografas. Mandolininkų kolektyvų, pasak G. Andrijausko, Lietuvoje nėra daug, tačiau grojančių šiuo instrumentu – nemažai. Yra ir jaunimo, besidominčio mandolinų muzika bei grojančio jomis. Dėl šios priežasties G. Andrijauskas ir organizuoja vienintelį Baltijos šalyse mandolininkų sambūrį, kuris vyksta „Sėlos muzikantų“ festivalio metu ypatingoje Zarasų krašto vietoje – Stelmužės bažnyčioje, kad žmonės galėtų pamatyti ir išgirsti skambesį, galbūt susidomėtų instrumentu ir išdrįstų jį prisijaukinti. „Tą vietą Stelmužėje atradome visiškai atsitiktinai. Seniausia Lietuvos medinė Stelmužės bažnyčia – ypatinga vieta, kurioje gera akustika, joje net mikrofonų nereikia, o ten rengiami koncertai patinka ir žmonėms, ir muzikantams. Ten aš ilsiuosi. Bet kurioje kitoje vietoje tas festivalis taptų valdišku, o ten jis tampa tikru. Tik aš labai tikiu, kad ateis laikas, kai mes visi toje bažnyčioje nesutilpsime“, – pasakojo etnografas. G. Andrijauskas „Sėlos muzikantų“ festivalio metu su bendraminčiais organizuoja ir mandolinos akademiją. Norinčius moko groti šiuo instrumentu, eksperimentuoja, stebi, kiek laiko prireikia, kad visai negrojantis mandolina žmogus pramoktų valdyti mandoliną ir išgautų melodingą jos skambesį. Kaip pašnekovas juokavo, kokiu instrumentu gali groti žmogus, labai nesunku atskirti. Jei dreba žmogaus kairė ranka – jis smuikininkas, jei dreba dešinė – mandolinininkas, o kai abi rankos dreba, tai arba pijokas, arba mokantis groti ir smuiku, ir mandolina. Na o pradėjęs kalbėti rimčiau pašnekovas sakė, kad vis tik mandolina – tai instrumentas, kuriam koncerto metu reikia papildymo, bendradarbiavimo su kitais instrumentais. Jos muzika gerai skamba ir kuomet groja keli atlikėjai vien mandolinomis. Nes kiekvienas muzikantas turi savo stilių, charakterį ir ta pati melodija kitose rankose suskamba skirtingai. „Tik man labai nepatinka tas žodis – groti, man labiau priimtinas apibūdinimas žaisti. Taigi žaisti muzikos instrumentu visada yra įdomiau, o jeigu tu tik groji, tai jau yra darbas. Aš ir savo mokiniams sakau, kad žiūrovas visada tau atleis klaidą, jeigu tu scenoje žaisi. Bet jeigu tu scenoje tik grodamas pateiksi žiūrovui muzikinį kūrinį – tai viskas, tai yra mirtis“, – teigė G. Andrijauskas. Pašnekovas įsitikinęs, kad žiūrovo vien kūrinio grojimu nepavyks sudominti. Būtent todėl kai kurie atlikėjai praverčiami kaip neįdomūs knygos puslapiai. Pasak G. Andrijausko, atlikėjas iš scenos turi skleisti kažkokią pulsaciją, kažkokią paslaptį.

Atimti iš muzikanto instrumentą – atimti sielą

Mandolinų savo kolekcijoje G. Andrijauskas prikaupęs apie 30. Seniausia iš jų pagaminta XX amžiaus pradžioje. „Norėčiau turėti ir daugiau. Išskirtinių egzempliorių nėra labai daug išlikusių, bet ne visas norimas ir galiu sau leisti įsigyti. Kai kurių senųjų instrumentų, išlikusių tik dalimis, kainos prasideda nuo 1000 eurų. Bet aš dar vadovaujuosi ir tokiu principu – niekada nepirkti instrumento iš grojančio muzikanto, nes esu įsitikinęs, kad atimti iš muzikanto instrumentą yra baisiau, nei atimti sielą“, – kalbėjo pašnekovas. G. Andrijausko kolekcijoje įvairių kraštų mandolinos. Viena iš jų gaminta ir Lietuvoje, kariuomenės ginklininko meistro Petro Kochankos rankomis. Lietuvoje, anot pašnekovo, muzikos instrumentus gamindavo daug kas, ypač senais laikais tai galėjo daryti bet kuris nagingas stalius. Tik anuomet tuos muzikos instrumentus nelabai kas vertino. Deja, šiuo metu Lietuvoje rasti meistrą, kuris pagamintų mandoliną, sudėtinga. „Yra vienintelis žmogus, kurį aš žinau ir labai noriu jį priversti tai padaryti, tai uteniškis Alvydas Snukiškis. Jis labai nagingas meistras, tik iš jo labai sunku išgauti tuos žodžius: „Gerai, padarysiu.“ Bet jei jis jau tuos žodžius pasako, tada gali būti tikras – jis padarys, ką pažadėjo. Beje, jis pusę darbo jau ir yra padaręs, turi mandolinos šabloną, yra išlenkęs šonus, tik vis nebaigia, sako, kad mūza pas jį neatskrenda“, – kalbėjo etnografas.

Mandolinos akademija – kaip Platono laikais – alyvmedžių giraitėje

G. Andrijausko kuriamas mandolinų muziejus dar neturi oficialaus statuso, bet jau dabar, kaip jis pats sako, yra ir bus gyvas muziejus. „Aš manau, kad visada dideli dalykai prasideda nuo mažų. Jei muziejus negyvas, eksponatų negalima paliesti, negali išgirsti jų istorijos, tai toks muziejus netenka prasmės. Muziejus pirmiausiai yra netgi ne daiktai, esantys jame, o žmogus. Muziejaus lankytojas turi ne tik pamatyti, bet ir sužinoti, kas tai per instrumentas, pačiupinėti jį. Jeigu, pavyzdžiui, eisime per deimantų muziejų ir niekas mums nepaaiškins, kokie tai brangakmeniai, iš kur jie ir pan., tai galime praeiti pro pačius vertingiausius eksponatus to net nesuprasdami. Mano muziejus visada bus gyvas, o aš būsiu tas žmogus, kuris atėjusį supažindins su mandolinos istorija, jos skambesiu ir kitomis instrumento subtilybėmis. Muzikos instrumentas prabyla tik tada, kai jį į rankas paima žmogus. Aš ir dabar svečius atsivedu į Zarasų kultūros centre esantį savo kabinetą prie mandolinų. Ir mano didžiausia laimė būna, kai žmogus susidomi instrumentu ir išreiškia norą pabandyti juo groti. Tuo momentu jaučiu pergalingą jausmą. Aš netgi galėčiau mandolinas išdalinti muzikantams, nes muzikanto rankose instrumentas atgyja su visa savo istorija ir unikalumu. Gintaras Andrijauskas nesitiki įkurti europinio lygio mandolinų muziejaus, džiaugiasi jau esamomis užuomazgomis ir viliasi, kad ateityje ir vietos valdžia palaikys mandolinų muziejaus kūrimo idėją. Teigia norintis sukaupti turiningiausią kolekciją, o svečiams parodyti ne kuo daugiau mandolinų, bet kuo vertingesnių šių muzikinių instrumentų. Etnografo A. Andrijausko planuose ir toliau organizuoti mandolinos akademiją, tik visa tai daryti ne kokiame nors pastate ar klasėje, bet vietoje, panašioje kaip kadaise buvo įkūręs graikų filosofas Platonas – alyvmedžių giraitėje. Kur su mokiniais būtų galima susirinkti gamtoje, diskutuoti ir žaisti muziką mandolinomis.

Mandolinų kolekcija
Muzikanto planuose – mandolinų muziejus, kuriame lankytojai galėtų susipažinti su šio instrumento istorija ir patys jį išbandyti
Muzikos instrumentai atgyja tik žmogaus rankose
Gintaras Andrijauskas su pirmąja savo mandolina
Festivalio „Sėlos muzikantai“ metu vyksta mandolininkų sambūriai

218 Iš viso matė 4 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.