Lapkritį skirkime savianalizei
Dalia SAVICKAITĖ
Lapkritis – paskutinis rudens mėnuo. Paženklintas vėjo, lietaus plakimo, rūkų, pirmojo gruodo ir sniego. Labanore apie šį
Patirtys: nuo knygų prie lėlių ir rožių
Jolanta MATKEVIČIENĖ
Būk tuo, kuo esi… Tai turbūt pats paprasčiausias, nuoširdžiausias ir teisingiausias palinkėjimas artimam žmogui, neskaičiuojant jo metų, patirties
Kraštovaizdis kuria pomėgius ir tradicijas
Dalia SAVICKAITĖ
Utenos apskrities gamtos grožis įvairiausioje literatūroje lyg medumi teptas… Visko čia gausu, bet jau ežerai gražiausi, giliausi, didžiausi,
Adinukė – išliekantis tikslumo, kruopštumo ir kantrybės kūrinys
Jolanta MATKEVIČIENĖ
XXI respublikinė tradicinio siuvinėjimo stovykla „Žaliasis laumžirgis“ šįkart buvo paženklinta netektimi. Jos išvakarėse buvo laidojamas net 25-erius metus
Gėlės žydi širdy
Giedrė MIČIŪNIENĖ
Manau, kad Daivos sapnuose dažnai švysteli gėlės – iš mūsų laukų, pievų, iš mūsų močiučių darželių: melsvumu džiūgauja aplietos
Spalis
Dalia Savickaitė
Šalnos nuraškė gėles, tačiau žiedų grožiui savo spalvingumu nenusileidžia miško paklotė. Medžių ir krūmų spalvos – kerinčios. Rudens spalvų gama
Viktorijos pramintas takas
Dalia SAVICKAITĖ
Rugsėjis – keistai akcentuotas rinkti žinias… Šiuo laiku daugiausiai kalbame apie mokyklą, mokytojus, Europos paveldo dienas, muziejų kelią… Įdomu, kad
Žmogus, mylintis savo darbą
Giedrė MIČIŪNINENĖ
Zarasų kempinge trumpam prisiglaudžiančius keliautojus ar kelioms dienoms apsistojančius turistus (vieni tik pasiteirauti užsuka, kiti – nakvynės)
Laikas nužygiavo į rudenį
Dalia SAVICKAITĖ
Kaip bekviestum vasarą – ji žygiavo ir nužygiavo… Bangų siūbuojamas grimzta ištuštėjęs krago lizdas, graudu
Kalvystė prasidėjo nuo pasagos
Giedrė MIČIŪNIENĖ
Kai 1983 metais baigęs Vabalninko technikumą Vytautas Kruopis gavo paskyrimą į Zarasus, negalvojo,
