Puslapis vaikams KUKUTIS
Parašyta Admin Gegužės 27 2013 11:37:58


MIELI VAIKAI,

GEGUŽĖ – PATS GRAŽIAUSIAS METŲ MĖNUO. SULAPOJA MEDŽIAI, PRAŽYSTA SODAI. O PIEVOS PASIPUOŠIA AUKSINĖMIS PIENĖMIS. IŠ JŲ LABAI SMAGU PINTI VAINIKUS IR KAM NORS DOVANOTI. PAVYZDŽIUI, DRAUGUI. TAIP, NUOTAIKA PUIKI. JUK IR MOKSLO METAI BAIGIASI. SU DŽIAUGSMU PASITINKAME VASARĖLĘ. KUKUTIS DĖKOJA MAŽIESIEMS SAVO SKAITYTOJAMS UŽ GRAŽIUS PIEŠINĖLIUS, SKANIUS RECEPTUS.

Išplėstos naujienos




MIELI VAIKAI,

GEGUŽĖ – PATS GRAŽIAUSIAS METŲ MĖNUO. SULAPOJA MEDŽIAI, PRAŽYSTA SODAI. O PIEVOS PASIPUOŠIA AUKSINĖMIS PIENĖMIS. IŠ JŲ LABAI SMAGU PINTI VAINIKUS IR KAM NORS DOVANOTI. PAVYZDŽIUI, DRAUGUI. TAIP, NUOTAIKA PUIKI. JUK IR MOKSLO METAI BAIGIASI. SU DŽIAUGSMU PASITINKAME VASARĖLĘ. KUKUTIS DĖKOJA MAŽIESIEMS SAVO SKAITYTOJAMS UŽ GRAŽIUS PIEŠINĖLIUS, SKANIUS RECEPTUS. DŽIAUGIASI, KAD VAIKAI NORIAI DALYVAUJA SKELBIAMUOSE PIEŠINIŲ KONKURSUOSE IR Į REDAKCIJĄ ATNEŠA SPALVINGŲ, KŪRYBIŠKŲ DARBELIŲ. KUKUTIS IR TOLIAU SVEČIUOSIS VAIKŲ DARŽELIUOSE, KVIES VAIKUS Į PAŽINTINIUS SUSITIKIMUS, RENGS KONKURSUS. KVIEČIAME IR TOLIAU DALYVAUTI PIEŠINIŲ KONKURSE ,,NELAUK KOL GAMTA SUPYKS“ BEI ,,SAUGUS ELGESYS GAMTOJE“. KŪRYBIŠKIAUSIŲ, SPALVINGIAUSIŲ PIEŠINIŲ, SKANIAUSIŲ RECEPTŲ AUTORIAI BUS APDOVANOTI PRIZAIS. UŽ TEISINGUS ATSAKYMUS SPRENDŽIANT UŽDUOTĖLES PRIZUS GAUS TIK TRYS LAIMINGIEJI, IŠRINKTI BURTŲ KELIU. DARBUS BEI RECEPTUS GALIMA SIŲSTI Į REDAKCIJĄ EL. P. REDAKCIJA@INDRA.LT ARBA ADRESU MAIRONIO G. 12, 302 KAB., UTENA. IKI SUSITIKIMO VASARĄ! KITAS ,,KUKUČIO“ NUMERIS JUS APLANKYS BIRŽELIO 8 D.

Į REDAKCIJĄ ATSIIMTI PRIZŲ KVIEČIAME PIEŠINĖLIŲ AUTORIUS- MARTYNĄ POMPUŠKĄ, DEIMANTĄ GAILIŪNĄ, NEILĄ LAPINSKAITĘ, TAIP PAT TEISINGAI UŽDUOTĖLES IŠSPRENDUSIUS – LUKĄ KATINĄ, DEIMANTĘ KADYTĘ, GERDĄ ADIKLYTĘ BEI SMALIŽIŲ RECEPTŲ AUTORIŲ BENEDIKTĄ URBONAVIČIŲ.

Prizus įsteigė:




Užduotis piešė EDITA RAMELIENĖ.






Išspręsk kryžiažodį. Surašyk žodžius. Geltonuose kvadratėliuose sudėliok žodį. Atsakymą surašyk į kuponą.



Kokių skaičių matai daugiausia? Piešinukai iš skaičiukų. Kokių skaičių nematai?
Atsakymą įrašyk į kuponą.


SMALIŽIŲ KAMPELIS

Batono pyragėliai


Reikės: kelių riekių batono, 2 kiaušinių, cukraus, aliejaus.



Į keptuvę įpilkite aliejaus ir kaitinkite, o per tą laiką į dubenį įmuškite 2 kiaušinius, įberkite 5 kupinus šaukštelius cukraus. Gerai išmaišykite. Į gautą masę merkite batono riekeles. Išmirkytą batoną dėkite į keptuvę ir apkepkite abi puses.

Grietiniečiai



Reikės: 3 šaukštų grietinės, 1 kiaušinio, 75 g sviesto, 1 stiklinės kvietinių miltų, 70 g cukraus, trupučio sodos bei druskos.

Įdarui reikės: 150 g varškės, 1 kiaušinio, 1 šaukšto grietinės, 1 šaukšto kvietinių miltų, 1 šaukšto cukraus.


Sumuškite minkštą sviestą, po truputį dėkite kiaušinį, grietinę, cukrų ir druską. Suberkite miltus sumaišytus su soda ir greitai išminkykite tešlą. Įdarui sumaišykite varškę, baltymus, grietinę, miltus ir cukrų. Iškočiokite 7 mm storumo tešlą. Išpjaukite 8 cm skritulius. Ant kiekvieno skritulio uždėkite po šaukštą įdaro, vėl tešlos skritulį, sujunkite kraštus ir gerai prispauskite. Grietiniečių viršų aptepkite plaktu kiaušiniu. Įkaitinkite orkaitę iki 230 laipsnių temperatūros, grietiniečius sudėkite ant skardos, padengtos kepimo popieriumi, ir kepkite 10–15 min.

Receptus parengė Benediktas Urbonavičius, 6 m.

Vasarėlė čia pat. O kokios atostogos be pramogų gamtoje? Kad nelaimingi atsitikimai nesugadintų nuotaikos, verta pakalbėti apie tai, kokie pavojai tyko gamtoje, vandenyje. Gegužės 15 d. vaikų lopšelio-darželio ,,Saulutė“ vaikučiai su Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos darbuotojais mokėsi saugaus elgesio gamtoje. Specialistė Jūratė piešiamos pasakos pagalba mažiesiems priešmokyklinukams vaizdžiai papasakojo apie tykančius pavojus. Priminė mažiesiems, kaip svarbu, kad prie vandens juos lydėtų suaugusieji, kad nereikėtų per ilgai mėgautis saulės spinduliais, kaip svarbu karštą dieną gerti daug skysčių, dėvėti galvos apdangalą ir naudoti pripučiamus plaukmenis. Akcentavo, kad negalima būti vandenyje žaibuojant, kaip elgtis audros metu. Tiems, kas nemoka plaukti, negalima šokinėti į vandenį nežinomose vietovėse, kurti laužus miškuose ir parkuose, esant stipriam griaustiniui slėptis po medžiais. Pamokė juos būti drąsiais, nesutrikti, nepasimesti ekstremaliose situacijose.





Išvardino tris auksines taisykles pasiklydus miške:
1.Sustoti ir nebėgti.
2.Skambinti suaugusiems, bendruoju pagalbos telefonu 112, pašūkauti, švilpti švilpuku.
3.Apsidairyti aplinkui, išsirinkti gražiausią medį ir susidraugauti su juo.





Paskaitė vaikams pasaką ,,Pasiklydęs vaikas neranda namų“.





Inspektorius Dainius papasakojo, ką daryti įsijungus signalizacijai ir kaip elgtis su degtukais, ugnimi ir žaisti taip, kad nesusižaloti. Be to, papasakojo jiems, ką daryti iškilus pavojui ar pakliuvus į bėdą. Darželyje buvo paskelbtas aliarmas, o netrukus pasirodė ir tikrų tikriausias gaisrų gesinimo automobilis. Atvykę gaisrinės ugniagesiai-gelbėtojai pademonstravo specialią aprangą, su kuria eina gesinti gaisro, gesinimo įrangą, priemones, būdus. Pagyrė vaikučius už aktyvumą, žinojimą, žingeidumą, ir priminė, kad iškilus pavojui reikėtų skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Palinkėjo saugios vasaros ir būti sveikiems.

Reportažą parengė Edita Ramelienė, nuotraukos Angelės Bražionienės


Pasiklydęs vaikas neranda namų

(pasaka)


Iš sąvartyne netoli žaidimų aikštelės surastų lentgalių vaikas pasistatė puikią palapinę. Žaidimų aikštelės buvo pačiame didelio miško pakraštyje. Iš ten, kur jis buvo dabar, nebuvo regėti nė vieno. Iki vaiko namų buvo daug šimtų metrų, ir tiek toli nuo namų jis niekada nebuvo nuėjęs. Šis berniukas labai mėgo blynus su uogiene. Būtent apie tai jis dabar ir galvojo, nes pilvas pradėjo gurgėti.
– Tikiuosi, kad šiandien gausiu blynų su braškių uogiene, – svajojo mažasis. Bet prieš eidamas namo kirsti blynų jis turėjo paėjėti į didelį mišką ir susirasti ilgą ir tiesią lazdą, kuri tiktų vėliavai iškabinti. Rasti tinkamą lazdą nebuvo taip paprasta. Jis ėjo tai į kairę, tai į dešinę, paskui vėl į kairę ir tiesiai. Pagaliau ten, mėlynių uogienojuose, jis pamatė gerą lazdą. Tai bus puikus kotas vėliavai. Berniukas ją pakėlė, apsisuko ir linksmas pasileido palapinės link. Vaikas bėgo ir bėgo, tačiau – keista, niekaip nerado miško pakraščio, kur stovėjo prieš kelias minutes iš lentų suręsta palapinė. Gal jis bėgo ne į tą pusę? Staiga berniukas sustojo. Pasižiūrėjo į kairę – jam pasirodė, jog mato žaidimų aikštelėje sūpynes. Jis iš visų jėgų pasileido, bet niekaip nepribėgo savo palapinės. Miškas vis didėjo, tankėjo. Medžių šakos skaudžiai čaižė veidą. Vaikas sustojo, įsiklausė. Širdis garsiai plakė: „tuk, tuk, tuk“. Aplinkui miške nebuvo nė garso.

– Dabar aš mirsiu, – pagalvojo berniukas. Ateis liūtas ir suės mane. Arba subėgs visi troliai, nusineš į trolių kalną ir išvirs iš manęs sriubą. Šia akimirką jis suprato, kad iš tikrųjų pasiklydo. Berniukas turėjo labai gerą ir protingą senelį.

– Jeigu senelis būtų buvęs su manimi, aš niekada nebūčiau pasiklydęs, – pamanė vaikas. Jam patiko galvoti apie senelį, nes tai jį ramino. Senelis anūkui buvo pasakojęs, ką daryti pasiklydus. Apie tai jis kalbėjo, kai jiedu berniuko gimtadienio išvakarėse grybavo. Tuomet senelis kalbėjo ramiai ir įtikinamai. Ar tik ne senelio žodžius jis dabar girdi? Taip, iš tiesų, jis girdėjo senelio žodžius:
– Pasiklydus negalima bėgioti po mišką kaip galvą pametus.
– Juk būtent taip aš dabar ir elgiuosi – lakstau, kaip galvą pametęs, – pagalvojo vaikas ir prikando lūpą. O senelio balsas skambėjo toliau:
– Jeigu pasiklydai, sustok ir niekur nelakstyk. Prieik prie medžio – Savo medžio. Tu gali jį apkabinti. Medis ir tu esate draugai, kol ateis kas nors iš suaugusiųjų. Berniukui tereikėjo žengti kelis žingsnius, ir jis priėjo didelę eglę.
Labas, dabar mes būsime draugai, – tarė vaikas eglei ir pasilenkęs priėjo prie pat jos. Jis galėjo apkabinti visą kamieną.
– Dabar darau, kaip senelis sakė – apkabinau medį, – apsidžiaugė pasiklydęs vaikas
– Aš juk esu apkabinęs senelį. Ir mamą, ir tėtį. Tetą Sonią taip pat. Ir tetą Oną, ir pusseserę Viktoriją. Bet medį apkabinau pirmą kartą, – mąstė jis toliau.

– O ką gi dar kalbėjo senelis? Vaikas susikaupė. „Taaaip. Į medį reikia sukabinti įvairius keistus daiktus, kurie atkreiptų ieškančiųjų dėmesį ir jie atidžiau apžiūrėtų vietą. Berniukas pasirausė kišenėse. Ten jis surado plastikinį žaisliuką, kurį gavo dovanų iš Frederiko. Žaisliukas buvo raudonai juodas ir gerai tiko ant šakos. Apsidairęs aplinkui, jis pamatė nemažai tam tinkamų daiktų: tuščią alaus skardinę, surūdijusį dviračio vairą ir maišelį su spalvotu užrašu. Vaikui pavyko visus daiktus sukabinti ant eglės šakų. Vargšelis pasijuto žymai geriau. Senelis buvo sakęs, kad suaugusieji ieško pasiklydusio vaiko tol, kol jį randa…

(Kaip sekėsi pasiklydusiam berniukui, sužinosite kitame ,,Kukutyje“ )

O ČIA TAI, KĄ SVARBIAUSIO NORĖJO VAIKUČIAMS PASAKYTI


Jūratė Brasiūnienė, Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyriausioji specialistė

Vasarą būtinai užsidėk kepuraitę, dažniau atsigerk vandens ir pabūk pavėsyje, nes saulėje gali perkaisti.



Maudykis tik prižiūrimas suaugusiųjų, į vandenį brisk iki juosmens, neplaukiok vienas ant pripučiamų čiužinių ar kitų plaukiojančių daiktų.



Žaibuojant skubėk lipti iš vandens, nebėgiok, nevažinėk dviračiu, nesislėpk po pavieniais medžiais, prie stulpų. Gamtoje geriausia slėptis krūmuose, atsitūpti rankomis apėmus kelius.





Audros metu saugiausia būti namuose – uždaryk langus, išjunk televizorių bei kompiuterį.





(Daugiau naudingų patarimų-priminimų, kaip saugiai elgtis gamtoje, rasite kitame ,,Kukutyje“.)

Utenos lopšelio-darželio „Saulutė“ vaikučių mintys apie gaisrą


„Bitučių“ grupė:


Ieva (5 metai): „Būtų baisu, jeigu kiltų gaisras. Pašaukčiau gaisrinę, kad užpurkštų vandeniu. Išbėgčiau į lauką ir laukčiau, kol užgesins.



Samanta (6 metai): „Gaisras tai yra ugnis. Kai palieki ką nors degantį, tada ir kyla gaisras. Jei kiltų gaisras namuose ir jei turėčiau telefoną, paskambinčiau gaisrinei, bet nežinau skaičių. Tada eičiau į lauką ir pasikviesčiau kaimynus. Jei būtų uždarytos durys, tai išdaužčiau langą ir iššokčiau“.



Sintija (5 metai): „Gaisras, kur gesina ugnį. Gali degti namai. Užsidega nuo cigarečių, degtukų, kai mamytė verda valgyti. Jei užsidegtų namai, kviesčiau gaisrinę. Ieškočiau iš namų išėjimo. Atsidaryčiau langą, jei neturėčiau rakto, pasiimčiau virvę ir išlipčiau. Jei neturėčiau virvės, šaukčiau pagalbos“.



Dovydas (5 metai): „Ugnis – baisus dalykas. Gali nudeginti pirštukus, sudegina žolę, kur gyvena vabaliukai, kirmėlytės, mirtų paukšteliai, varlytės. Žolės negalima deginti, kas degina – tie blogi žmonės. Gaisro aš bijau dėl to, kad galiu žūti“.



Brigita (6 metai): „Ugnis – toks dalykas, kuris prisiliečia prie visko ir viskas sudega. Gaisras kyla, kai kas nors užsidega. Blogi žmonės gali padegti namą, jei tų žmonių nemėgsta. Sukelti gaisrus gali vaikai, žaisdami su degtukais. Gali degti ir miškai, ir laukai. Tada ugnis būna labai didelė. Aš mačiau, kai rodė per žinias. Atrodo nekaip, nes dega visokie maži gyvūnėliai, vabzdžiai. Kurie moka skraidyti, dar gali nuskristi. Sudega žiogeliai, skruzdėlytės, varlytės, visokie paukšteliai. Jei dega miškas, pavojuje gali atsidurti visokios stirnytės, kiškiukai, kurie nepabėga. Jei pamatyčiau degančią žolę, nubėgčiau prie kažkokios balos, pasiimčiau kibirėlį, dar pasikviesčiau draugų ir piltume iš balos vandenį. Jei žinočiau telefono skaičius, tai kviesčiau gaisrinę. Gaisrininkas yra žmogus, kuris gesina gaisrą. Mašinos gaisrininkų nemačiau, bet iš namų girdėjau, kaip kaukia sirenos. Tada man buvo baisu. Mamytė pasakė, kad kažkas dega“.



Vytautas (5 metai): „Ugnis yra vaiduoklis, kuris degina žmones, namus, visokius daiktus, medelius, žaislus. Gaisrą mačiau tolumoje, nes prie parduotuvės lėkė gaisrinė, tada degė kažkas. Gaisrinė mašina yra raudonos spalvos, su kopėčiom. Kopėčios reikalingos, kad užkoptų pro langą, gesintų viduje ir išgelbėtų žmogų nuo gaisro. Jei sudegtų mano namai, tai mums padėtų Dievas“.


„Spindulėlių“ grupė:


Daina (5 metai): „Kai mama verda valgyti virtuvėje, gali kilti pavojus“.

Justas (6 metai): „Nuo žiebtuvėlių kyla gaisras“.

Augustas (6 metai): „Ugnyje sudega viskas. Kai žmonės rūko ir mėto cigaretes, tai ir užsidega“.

Džiugas (6 metai): „Kai mačiau gaisrą, ugnies dūmai buvo labai juodi. O gaisrinių mašinos lėkė milžinišku greičiu“.

„Paukštelių“ grupė:


Artūras (5 metai): „Mačiau kaime gaisrą. Gaisrinė išgelbėjo žmones, o po to policija atvažiavo“.

Gabėta (5 metai): „Senelis uždegė žolę. Ji degė degė, kol visa sudegė ir vos užgesino. Ji pasidarė juoda“.

„Kodėlčiukų“ grupė:


Rugilė (6 metai): „Dega namai, butai, įvairūs daiktai. Gali sudeginti žmogų arba jį nunuodyti dūmais. Užsidega, kai vaikai žaidžia su degtukais; sugenda elektriniai prietaisai“.

Austėja (7 metai): „Ugnis gali uždegti žolę, medžius, po to gali užsidegti namai. Po gaisro nieko nebelieka“.

Faustina (7 metai): „Negalima žaisti su žiebtuvėliais. Kai kur nors išvažiuoji – reikia būtinai išjungti elektrą. Nuo ugnies gali užsidegti ir kaimynų namai. Tada reikia būtinai išjungti elektrą ir kviesti gaisrinę. Ugnies reikia saugotis, prie jos neiti“.

Denas (6 metai): „Ugnis bloga, nes gal sudegti žmonės“.

Dovydas (6 metai): „Ugnis labai skaudžiai degina. Kartais ugnis būna ir gera, nes padeda išsivirti valgyti“.

Elinga (6 metai): „Kai dega ugnis, tada kyla dūmai ir nuo jų numiršta žmonės“.

MAŽŲJŲ GALERIJA



Rugilė, 6 m.


Deimantas Gailiūnas, 6 m.


Danielius, 6 m.


Martynas Pompuška, 6 m.


Aistė, „Coliukė“


Jokūbas, 6 m., „Coliukė“


Neila Lapinskaitė, 6 m.


Domantas, 5 m.


Benita Lapinskaitė, 7 m.


Deimantas Gailiūnas, 7 m. „Pavasaris“


Erika, 5 m., „Ugnis“


Benediktas Urbonavičius, 6 m.


Daina, 5 m.


Džiugas, 6 m.


Augustas, 6 m.


Justinas, 6 m.


Šis puslapis „Utenos apskrities žiniose“ buvo paskelbtas gegužės 25 dieną., šeštadienį, Nr. 57 (2370)