Apgaulėmis vertęsi baldų prekeiviai – areštinėje
Parašyta Admin Sausio 25 2010 15:29:01

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Utenos apskrities skyriaus pareigūnai kartu su Utenos rajono apylinkės prokuratūra išaiškino 3 asmenų nusikalstamą grupę, kuri, klastodama įmonės dokumentus, iš Lietuvos gyventojų apgaule įgijo daugiau kaip 450 tūkstančių litų, – praneša FNTT.
Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad už įvairius finansinius nusikaltimus 5 kartus teisti uteniškiai Laimis Valinskas ir Skaistė Linkevičiūtė 2008 m. ir 2009 m. nusipirko dvi bendroves „Leoga“ ir „Tenoma“, kurių vardu buvo sudaromi fiktyvūs sandoriai su užsakovais dėl durų ar baldų gamybos.
Išplėstos naujienos





Prašmatniai įrengtą savo būstą L. Valinskas mėgo demonstruoti
TV laidose ar laikraščiuose. Nuotrauka iš FNTT archyvo


Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Utenos apskrities skyriaus pareigūnai kartu su Utenos rajono apylinkės prokuratūra išaiškino 3 asmenų nusikalstamą grupę, kuri, klastodama įmonės dokumentus, iš Lietuvos gyventojų apgaule įgijo daugiau kaip 450 tūkstančių litų, – praneša FNTT.

Apgaule įgijo beveik pusę milijono

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad už įvairius finansinius nusikaltimus 5 kartus teisti uteniškiai Laimis Valinskas ir Skaistė Linkevičiūtė 2008 m. ir 2009 m. nusipirko dvi bendroves „Leoga“ ir „Tenoma“, kurių vardu buvo sudaromi fiktyvūs sandoriai su užsakovais dėl durų ar baldų gamybos. Bendrovių „Leoga“ ir „Tenoma“ vardu visoje Lietuvoje su gyventojais buvo sudaromos sutartys dėl neva gaminamų durų ar baldų. Išaiškinta, kad iš gyventojų buvo imamas 50 procentų avansas. Tačiau realiai bendrovės negamindavo ir neparduodavo jokių prekių, o iš gyventojų gauti pinigai buvo naudojami nusikalstamos grupės nariams finansuoti.

Nusikalstamos grupės nariai uteniškis L. Valinskas ir Utenos gyventoja S. Linkevičiūtė už apgaule įgytus pinigus nusipirko prabangius amerikietiškus automobilius „Lincoln“ bei „Pontiac“, apmokėdavo paskolą už bendrovės vardu įgytą butą Utenoje, kuriame patys ir gyveno.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kad nusikalstamos grupės nariai apgavo daugiau kaip 200 Lietuvos gyventojų ir iš jų apgaule įgijo daugiau kaip 450 tūkstančių litų.

Siekiant surinkti įkalčius nusikalstamos grupės narių gyvenamosiose vietose, bendrovių administracinėse patalpose Utenoje ir jų naudojamuose automobiliuose buvo atliktos kratos, kurių metu rasta ir paimta: juodoji buhalterija, fiktyvios sutartys su užsakovais dėl durų ar baldų gamybos, grynųjų pinigų priėmimo kvitai. FNTT Utenos apskrities skyriaus pareigūnai, patikrinę aptiktus bendrovių „Leoga“ ir „Tenoma“ dokumentus, nustatė, kad buhalterinė apskaita iš viso nebuvo tvarkoma – nebuvo fiksuojamos grynųjų pinigų pajamos ir išlaidos, nepildyti apskaitos registrai, nesudaryta finansinė atskaitomybė. Byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti iš įtariamųjų kratų metu paimti juvelyriniai dirbiniai, paveikslai, kompiuterinė technika, automobiliai ir kitas turtas.

Po sulaikymo nusikalstamos grupės nariams Laimiui Valinskui, Skaistei Linkevičiūtei ir abiejose bendrovėse dirbusiai Ginai Jupatovai pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo stambiu mastu, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir vadovavimo juridiniam asmeniui, siekiant nuslėpti nusikalstamą veiklą. Nusikalstamos grupės organizatoriams paskirtos kardomosios priemonės: L. Valinskui – suėmimas 3 mėnesiams, S. Linkevičiūtei – suėmimas 2 mėnesiams, o G. Jupatovai – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Labiausiai išgarsino „Fortena“

„Utenos apskrities žinios“ apie L. Valinsko ir S. Linkevičiūtės veiklą bei jų apgautus klientus yra rašę išsamiau 2006-aisiais, kai Utenoje bei kituose šalies miestuose veikė baldų salonai „Fortena ir ko“ (Sigita Sadaunikienė. „Fortenos“ voratinklyje“. – „Utenos apskrities žinios“. – 2006 03 02 Nr. 24 (1314), 2006 03; 2006 03 04 Nr. 25 (1315).

Minėtame salone užsisakę baldus ir avansu sumokėję pradinius įnašus ar netgi visą sumą, žmonės po keletą mėnesių laukdavo baldų arba pareikalautų grąžinti avansinių įnašų. 2005-ųjų pabaigoje veiklą pradėjęs Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie LR Teisingumo ministerijos (NVTAT) Utenos apskrities skyrius pirmiausia ir sulaukė UAB „Fortena ir ko“ klientų skundų dėl firmos nevykdomų įsipareigojimų. Tuomet kalbinti žmonės savo problemą sprendė įvairiai: vieni, apsišarvavę kantrybe, laukė, kol pristatyti baldus ar grąžinti pinigus pažadus žarstęs „Fortena ir ko“ direktorius L. Valinskas juos ištesės, kiti kreipėsi į teisėsaugos institucijas, buvo išdaužyti ir prašmatnaus L. Valinsko buto langai.

Netgi antstolei A. Mikulėnienei 2006 m. kovo 15 d. paskelbus UAB „Fortena ir ko“ turto važytynes, L. Valinskas neskubėjo vykdyti jos reikalavimų, antstolės veiksmus apskundė, o teisme įrodė, jog iš varžytynių paleistas turtas nėra „Fortenos“ nuosavybė. Beje, už antstolės reikalavimų nevykdymą Utenos rajono apylinkės teismas „Fortena ir ko“ direktoriui skyrė 500 Lt baudą, kuri taip ir liko nesumokėta. Laimis Valinskas neva neturėjo jokio turto.

Liko skolingas tūkstantines sumas

„Verslo pasaulyje ydinga turėti turto savo vardu. Maža kas...“ – tuomet mįslingai dėstė Utenos baldų magnatas. Apsukrus verslininkas buvo skolingas ne tik žmonėms, užsisakiusiems baldus jo salonuose, bet ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir „Fortenos“ baldų salonui patalpas nuomojusiai bendrovei, ir nemažai baldų tiekėjų („Fortena“ baldų negamino, bet buvo jų perpardavėja – red. pastaba).

Dar praėjusių metų pradžioje redakciją pasiekė UAB „Plungės baldai“ direktoriaus Kęstučio Buivydo elektroninis laiškas, jog „Fortena ir ko“ jų bendrovei liko skolinga apie 30 tūkst. litų. Šią savaitę telefonu kalbintas „Plungės baldų“ direktorius patikino, jog minėtoji 5-erių metų senumo skola tebėra likusi, nors „Fortena ir ko“ savo gyvavimą užbaigė bankrotu. „Buvo kažkoks bankroto administratorius Baldinis (įdomus sutapimas, – red. pastaba), tačiau ir jis netrukus dingo kaip į vandenį“, – sakė K. Buivydas. Beje, L. Valinskas praėjusių metų pradžioje nepasikuklino nuvykti į „Plungės baldus“ prašyti prekių bene penktu vardu po „Fortenos“ atidarytai savo įmonei.

Plungiškės bendrovės direktorius atminties dar nepraradęs, tad senam-naujam užsakovui priminė dar nesumokėtą ankstesnę skolą. Bandęs aiškintis, jog tarp naujosios ir bankrutavusiosios įmonių jokių sąsajų nėra, L. Valinskas iš Plungės vis dėlto išvyko be baldų. Matyt, ir kiti baldų tiekėjai pasielgė panašiai, nes ne vienai bendrovei garsusis Utenos verslininkas paliko ilgą skolų uodegą. Praradęs baldų gamintojų pasitikėjimą verslininkas nuo savo specializacijos labai nenutolo – ėmėsi šarvuotųjų durų „gamybos“, kuri dar giliau įklampino pinigams ir prabangai neabejingą vyriškį.

Tas pats verslas – keliais vardais

„Kas gali paneigti, jog vieną dieną kuriame nors mieste nauju pavadinimu nebus (nėra?) įkurtas dar vienas „Fortenos“ analogas, sėkmingai tęsiantis savo pirmtakų veiklą... „ – tokiu sakiniu prieš ketverius metus užbaigėme per du numerius publikuotą medžiagą apie „Fortenos“ veiklą.

Inicijavę „Fortenos“ bankrotą, jos savininkai nesnaudė: netrukus baldais prekiauti ėmėsi tų pačių savininkų valdoma „Ilinora“, „Baldų oazė“, „Lindena“, „Leoga“, „Tenoma“... It sniego lavina, šmėsteldamos tai vienu, tai kitu pavadinimu ir panašios savo veikla, L. Valinsko ar su juo siejamos įmonės ir toliau glemžėsi patiklių žmonių pinigus. Į viešumą iškilus skandalui dėl vienos įmonės veiklos, ši greitai užsidarydavo ir „atgimdavo“ jau nauju pavadinimu. Apdairus verteiva į tą pačią upę iškart nebrisdavo, t. y. tame pačiame rajone kurį laiką nebesirodydavo, o savo veiklą, įkūręs įmonę kitu vardu, plėtodavo ten, kur žmonės į jo pinkles dar nebuvo įkliuvę.

Net kelių L. Valinsko apmulkintų klientų pareiškimai praėjusių metų gruodžio pradžioje užregistruoti Pasvalio PK. Čia apsukrusis verslininkas, prieš penkerius metus prekiavęs „Fortenos“ baldais, į šį rajoną sugrįžo jau kaip šarvuotųjų durų gamintojas.

Nepriekaištinga išvaizda, tvarkinga apranga, gebėjimas įtikinamai kalbėti „užmigdydavo“ ir patyrusių verslo partnerių, ir eilinių verslininko užsakovų ar pirkėjų budrumą. Respublikinių dienraščių žurnalistus ar TV laidų kūrėjus L. Valinskas tikino esąs „ketvirtos kartos bajoras“.Greitakalbė, nuolatinio skubėjimo įspūdis ir gebėjimas diplomatiškai „neišgirsti“ ar neatsakyti į jam neparankius klausimus – charakteringa L. Valinsko maniera.


Ar „ketvirtos kartos bajoras“ matuosis kalinio rūbus?

Teisiamųjų suole L. Valinskas jau buvo atsidūręs dėl suklastotų kitų žmonių vardu sudarytų lizingo sutarčių. Pasinaudojęs bendrovėmis „Šiaulių banko lizingas“ bei „Snoro lizingas“ jis pasisavino apie 200 tūkst. litų. Teismas L. Valinską nuteisė dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Pataisos namuose bausmę turėjęs atlikti verslininkas juose neatsidūrė tik dėl to, kad teismo nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos teismui. Jo verslo partnerei S. Linkevičiūtei teismas buvo paskyręs trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius amnestiją, ji nuo bausmės buvo atleista.

Ir pavieniui, ir susibūrę į grupes, užsakytųjų baldų ar žadėtų grąžinti pinigų nesulaukę klientai pradėjo varstyti teismų duris. „Keli žmonės – ne penkiasdešimt“, – atšovė verslininkas, nepatenkintas klausimu apie pretenzingų klientų ieškinius per teisines instancijas. Tuometinė NVTAT Utenos apskrities skyriaus viršininkė Romualda Kaulakienė pastebėjusi tendenciją, kad žmonės, bandę imtis kokių nors teisinių priemonių, sulaukdavę vėluojančių baldų greičiau nei kiti. Jei tik klientas pagrasina teismu arba jau nuneša prašymą atsiimti sumokėtus pinigus, baldų atvežimo procesas paspartėja. Dėsninga? – klausiu verslininko. „Niekas nepageidauja teisminių ieškinių. Teismai nėra maloni instancija“, – pripažįsta ir L. Valinskas. Įstatymus bei jų spragas neblogai išsistudijavusiam verslininkui ne sykį pavyko iš balos išlipti sausam. Šįsyk reikalai gali pakrypti ir kita linkme.

Kaip sakė Utenos r. apylinkės prokuratūros prokuroras Ramūnas Dubrava, ikiteisminis tyrimas vykdomas dėl „Leogos“ bei „Tenomos“ veiklos (dėl ankstesnių įmonių veiklos buvo priimti kiti sprendimai). Kiek jis tęsis, prokuroras kol kas neprognozuoja, tačiau tikėtina, jog po 2–3 mėnesių byla turėtų pasiekti teismą.

Sigita Sadaunikienė