Home » Gallery » Verslas » Grikių perdirbėjai Utenoje pradeda makaronų gamybą – tikisi, kad juos pamėgs ne tik japonai

Grikių perdirbėjai Utenoje pradeda makaronų gamybą – tikisi, kad juos pamėgs ne tik japonai

Grikių perdirbėjai Utenoje pradeda makaronų gamybą – tikisi, kad juos pamėgs ne tik japonai

Kristina SAKAITĖ

Prieš porą metų Utenoje grikių perdirbimo gamyklą atidariusi Rokiškio bendrovė „Lašų duona“ plečia veiklą ir jau šią vasarą planuoja pasiūlyti Lietuvoje dar ne visai įprastą produktą – 100 prc. grikių miltų makaronus.

Tarp galimų klientų – japonai, rytiečių virtuvėje grikių makaronai įprastas produktas. Gamintojai tikisi, kad šis produktas dažniau atsidurs ir ant lietuvių stalo.

UAB „Lašų duona“ generalinė direktorė Iveta Aukštuolienė sako, kad eksportuoja apie 80 proc. perdirbtų grikių ir apgailestauja, kad lietuviai, rinkdamiesi pagal kainą, skriaudžia patys save: lietuviška kokybiškesnė ir sveikesnė produkcija iškeliauja į Prancūziją, Vokietiją, Italiją, o Lietuvos vartotojai renkasi pigesnes Rusijoje ar Kinijoje užaugintų grikių kruopas. Pastarosios dvi šalys – stambiausios grikių augintojos pasaulyje.

Kūrybai“ įkvėpė ir sveikesnio maisto skyreliai

Viena iš priežasčių, paskatinusių imtis kūrybos gamyboje, buvo noras valdyti visą procesą – nuo grūdų supirkimo iki produkcijos realizavimo. Suremontavo, dvigubai išplėtė gamybos patalpas, pasistatė malimo įrengimus, dvi pakavimo linijas, iš italų įsigijo grikinių makaronų gamybos įrangą. Į gamybos plėtrą investavo 1 mln. eurų.

„Gamybinio proceso metu lieka nemažai suskilusių grikių, maistine prasme su jais viskas gerai, bet gražaus vaizdo nėra. Priėmėme sprendimą šitą šalutinį produktą ne pusvelčiui parduoti lenkams, kurie mielai pirko ir malė į miltus, o perdirbti patys. Pasistatėme malūną, bet miltai kaip prekė nelabai įdomi, juo labiau grikiniai. Nors šeimininkės didina grikinių miltų vartojimą, dar nėra didelės jų paklausos. Todėl nusprendėme gaminti 100 proc. grikių miltų makaronus. Tokių Lietuvoje daugiau nėra gaminama, Europoje taip pat labai mažai. Kitaip tariant, mes pasirinkome kelią užbaigti visą ekonominį ciklą – grikių žaliava virsta galutiniu produktu su pridėtine verte, kurią sukuriame Lietuvoje“, – apie Utenoje plečiamą verslą kalba UAB „Lašų duona“ vykdantysis direktorius Nerijus Aukštuolis.

Žaliava, neturinti glitimo, pakankamai sudėtinga bet kokiam gamybiniam procesui, tačiau palengvinti gamybą keisdami makaronų sudėtį įmonės vadovai sako nenorėję.

„Grikis yra labai kaprizinga kruopa. Kad išvirtas makaronas nevirstų koše, lengviausia įmaišyti priedų, kad būtų pigu ir skanu.

Tačiau mūsų principas daryti ne tik skaniai, bet sveikai ir natūraliai Todėl reikėjo ieškoti būdų, kaip padaryti, kad produktas nesubyrėtų, tuo pačiu neįdedant rišančių medžiagų. Tai nebuvo paprasta, teko bendradarbiauti su KTU mokslininkais. Receptūra unikali“, – apie naujausią produkciją pasakoja įmonės vadovai.

Įvairias tendencijas, tuo pačiu ir produktų vartojimo įpročius, svarbu laiku įvertinti, o dar geriau – numatyti į priekį. Pasaulinės sveikatinimo tendencijos grikių perdirbėjus taip pat skatino plėsti gaminių asortimentą.

Ilsėdamiesi ir keliaudami po kitas šalis rokiškėnai neužmiršo ir savo verslo, o užsukę į didžiausių pasaulio prekybos tinklų parduotuves matė pilnėjančius sveikesnio maisto skyrelius. Pastaraisiais metais šiuos skyrius užkariauja produktai be glitimo.

„Daug žmonių netoleruoja glitimo (gliuteno). Mes esame ištyrę rinką – Europos, Azijos šalyse, JAV tokie produktai yra auganti kategorija. Jeigu anksčiau su žiburiu reikėdavo ieškoti kokių grikinių makaronų, dabar bet kuriame didesniame Europos prekybos tinkle galima rasti begliutenių produktų“, – pastebi Iveta Aukštuolienė.

UAB „Lašų duona“ generalinė direktorė Iveta Aukštuolienė / Kristinos Sakaitės nuotraukos

Konkuruojant laimi robotai ir unikalumas

Gamybininkai jau neabejoja – išmaniosios technologijos padeda konkuruoti kalbant apie produkto savikainą ir kokybę. Kitas variantas būti priekyje – sugalvoti kažką nauja, kurti išskirtinį produktą.

Šiuo metu grikių perdirbimo gamykloje Utenoje dirba 20 žmonių.

Automatizuotų įrengimų priežiūrai daug darbo rankų nereikia. Įmonės vadovai sako Utenoje randantys pakankamai darbuotojų, skirtingai nei Rokiškio rajone, kur vyksta kita įmonės veikla – kepami duonos ir pyrago gaminiai.

„Perkame pačią naujausią įrangą, kuri yra visiškai automatizuota. Automatizuota pakavimo linija 6–7 kartus našesnė nei darant tai rankomis. Fotoseparatoriai pagal spalvas atrenka pašalinius grūdus – „išspjaudo“ į grikius įsimaišiusius žirnius, kviečius, miežius. Įrangą gali aptarnauti vienas operatorius, čia kompetencijos klausimas – mums reikia kvalifikuotų darbuotojų. Išmaniosios technologijos, robotizavimas – mūsų ateitis, nes turi gaminti arba labai unikalų produktą arba galvoti, kaip optimizuoti gamybos procesus“, – apie išlikimo principus kalba Nerijus ir Iveta Aukštuoliai.

Kaip lenkiška kiaulė virsta lietuviška dešrele

„Lašų duona“ per metus superka ir perdirba iki 10 tūkst. tonų grikių – trečdalį visų užauginamų Lietuvoje. Savų grikių lietuviams užtektų, tačiau šalyje karaliauja rusiški.

„Mes galime didžiuotis ir girtis, kad mūsų gamykloje yra 100 proc. lietuviški grikiai“, – sako I. Aukštuolienė.

Koks skirtumas tarp rusiško ir lietuviško grikio?

„Nereikia politizuoti šito dalyko, kad rusai puola ir pan., – apie ūkininkavimo skirtumus kalba pašnekovai. – Šitie dalykai grindžiami moksliniais tyrimais, padarytos cheminės sudėties analizės, kurios išduoda apie auginimo sąlygas. Pagrindinis skirtumas – pesticidų likutis. Rusijoje auginimo kultūra visai kitokia. Pas juos išvystyta trąšų pramonė, jos pigios, todėl auginant grūdus naudojama gana daug trąšų. Kai atlikome tyrimus, paaiškėjo, kad mūsų net paprasti grikiai atitinka ekologinius standartus, nes Lietuvoje kontrolė labai didelė.“

Nors grikis nesanti pasaulinė kultūra, tai labiau Rytų augalas, tačiau žmonės ieško naujų skonių. Pašnekovai prisimena, kad kažkada ir grikinis šakotis atrodė keistai, o dabar turi savo gerbėjų ne vienoje šalyje.

Naujausia grikių gamyklos produkcija itin susidomėjo japonai. Japonija trečia šalis pagal grikių suvartojimą – jie suvalgo daug grikinių makaronų ir kitų grikių produktų, tiesa, patys daug jų ir gamina. Japonijoje geriama net grikių arbata, kuri daroma vandenyje mirkant pakelį grikių.

Grikių perdirbėjai turi didelę rinką Vokietijoje, taip pat eksportuoja kruopas į kitas šalis, tačiau sako norintys augti ir Lietuvoje.

„Mes statėme gamyklą su ta intencija — gaminti lietuvišką produktą, tiesiogiai dirbti su žaliavų tiekėjais. Galbūt turime mažiau maržos, bet tą norime išlaikyti. Aš pati šiuo atžvilgiu esu patriotė, labai palaikau Lietuvos gamintojus, perku tik lietuviškas prekes, o jeigu galiu – iš savo krašto, todėl man visada keista, kad lietuvis negali valgyti lietuviškos produkcijos“, – sako I. Aukštuolienė.

Lietuvoje lieka apie 20 proc. įmonėje pagaminamos grikių produkcijos. Pasak įmonės vadovės, eksportas neišvengiamas, nes šalies rinka per maža.

Vartotojai vis dar stebisi nelogišku atvežtinės produkcijos virsmu lietuviška. Šios transformacijos procesas paprastas: Lenkijoje užauginta kiaulė atvežama į Lietuvą, papjaunama, supakuojama ir tampa lietuviška dešrele. Panašiai ir su kita atvežtine, Lietuvoje supakuota produkcija.

I. Aukštuolienė tvirtina, kad tai akivaizdus vartotojų apgaudinėjimas.

„Niekaip negaliu suprasti, kaip rusiška žaliava, perdirbta Lietuvoje, tampa 100 proc. lietuviška produkcija. Ne pagaminta Lietuvoje, o lietuviška. Net vartotojų teisių apsaugos tarnybos prašiau, kad neklaidintų vartotojų.“

„Lašų duonos“ gaminius pamėgo Zarasai, Utena, Ignalina, anot „Lašų duonos“ generalinės direktorės Ivetos Aukštuolienės, klientai šiame krašte labai lojalūs. Savo produkcija rokiškėnai prekiauja 10 parduotuvių Rokiškio rajone, taip pat bendradarbiauja su vietos verslo partneriais, parduoda savo gaminius Utenoje esančioje „Rokiškio mėsinės“, „Utenos prekybos“ ir kitose parduotuvėse.

Grikinių makaronų gamybos įranga testuota ir parengta masinei gamybai, o makaronai prekybos centruose turėtų pasirodyti jau nuo vasaros vidurio. Pasak N. Aukštuolio, tai nišinis produktas ir gana brangus, todėl neplanuojama makaronų gaminti itin dideliais kiekiais. Įrangos pajėgumai leidžia per parą pagaminti 6 t grikių makaronų, bus naudojami skaldyti grūdai, o papildomai malti planuojama tik jeigu bus poreikis.

Į naują įrangą ir patalpų pritaikymą gamybai bendrovė investavo 1 mln. eurų

Kainos keisis

Praėjusius ir šiuos metus gamybininkai lygina su amerikietiškais kalneliais. Karantinas, koregavęs gyventojų įpročius, pernai staigiai padidino įmonės kruopų pardavimus, gyventojai per kelis mėnesius jas iššlavė iš lentynų. Šie metai prasidėjo nestabiliai dėl kainų pokyčių pasaulio rinkose.

„Per karantiną atsirado savotiška nemokama reklama, susidūrėme netgi su žaliavų trūkumu. Iki tol augome nuosekliai, o pernai šoktelėjome. Šiais metais to negalime pasakyti, dėl tam tikrų aplinkybių, kurios nepriklauso nuo mūsų: pasaulinėse rinkose brango plienas, kartonas. Mes patiriame sunkumų, nes su transportu yra problema, konteineriai pabrango dvigubai, kartonas brangsta kas savaitę, o tai mūsų pakavimo medžiaga.

Gyvenimas vyksta švytuoklės principu: niekas neatsiranda iš niekur, ir niekas veltui neprapuola“, – kalba UAB „Lašų duona“ generalinė direktorė.

Grikių produkcijos kainų pokyčius pajaus ir Lietuvos vartotojai, nes žaliavos kaina pasiekė trigubas aukštumas – pardavėjai prašo 600 Eur už toną grikių, o prieš porą metų parduodavo po 180 Eur už toną.

1616 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Comments (2)

  1. tuktuk parašė:

    bus gerai ir be grikių.:D jeigu jau taip.
    o, šiaip šaunuoliai. sėkmės.

  2. gene parašė:

    Šauni šeima ir namuose ,ir darbinėje veikloje.Pas juos energija trykšte, trykšta,atrodo, jei galėtų kalnus nuverstų.Sekmės jūsų versle ir asmeniniame gyvenime.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.