Home » Gallery » Veidai » Septintą dešimtmetį scenoje vaidinantis Algirdas Barčys: „Improvizacija padeda, tik ne šokiruojanti kolegas“

Septintą dešimtmetį scenoje vaidinantis Algirdas Barčys: „Improvizacija padeda, tik ne šokiruojanti kolegas“

Septintą dešimtmetį scenoje vaidinantis Algirdas Barčys: „Improvizacija padeda, tik ne šokiruojanti kolegas“

Valdas MINTAUČKIS

Gegužės 15 dieną į jaukų prie viešo kelio besiglaudžiančios Algirdo ir Janės Barčių sodybos kiemą suvirto visa Utenos kamerinio teatro trupė. Tortais, gėlėmis ir vertingomis dovanomis apsikrovę, gera nuotaika spinduliuodami dairėsi po gražiai sutvarkytą kiemą, grožėjosi šeimininko kūriniu „Gyvenimo siena“, išradingai sukomponuotu iš visa reginčios Apvaizdos akies ir netolimoje praeityje sodiečių buityje naudotų įrankių ir padargų. Režisierius Šarūnas Kunickas ir spektaklio herojės Banguolė ir Jazmina, vaidinusios klasiokes, sveikino šiek tiek sutrikusį aštuoniasdešimtmetį švenčiantį ir šešiasdešimt šešerius metus scenai skyrusį šeimininką.

Nurimus sutikimo šurmuliui, išsekus sveikinimams ir dovanų gausybės ragui, šventės kaltininkas aprodė šiek tiek toliau nuo sodybos esantį jau antrą šimtą metų skaičiuojantį klojimą, kurio viduje scena, nuo kurios ne kartą teko skaityti tėvo Adomo monologą, žiūrovų salė plūktinėmis grindimis, spektaklių nuotraukos ir afišos, uteniškių menininkų kūriniai, suvenyrai, pagarbos ir prisiminimo dovanos, gautos įvairiuose Lietuvos miestuose.

Kai svečiai pradėjo žvalgytis į namų pusę, Algirdas Barčys vyresnysis sutiko atsakyti į keletą klausimų.

Gal tėvo Adomo vaidmuo Jono Šarkausko pjesėje „Už tave to padaryti negaliu“. Labai sudėtingas. Pirmas pjesės skaitymas vyko mano sodyboje. Režisierius aktoriams išdalijo vaidmenis, su režisieriumi Šarūnu Kunicku buvom susitikę anksčiau ir aptarę šį vaidmenį. Nemiegojau naktimis, negalėjau spektaklio sujungti į visumą. Pavyko rasti raktą į šį vaidmenį ir Varėnoje respublikinėje teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“. Už geriausią sezono vyro vaidmenį man skyrė nominaciją „Ryškiausias sezono aktorius“, aukščiausią mėgėjų teatrų apdovanojimą. Į šį spektaklį žiūrovai reaguoja labai rimtai, salėje visiška tyla. Kartais paklausia – gal apie savo gyvenimą pasakoji?

Anksčiau scenoje būdavo suflerio būdelė. Kaip elgiatės pamiršęs tekstą ar sumaišęs frazes?

Dažnokai pasitaiko. Padeda improvizacija. Tik ne šokiruojanti kolegas. Partneriai „pagauna“ ir grįžtame į tekstą, į vaidmenį. Žiūrovai net nepastebi.

Kaip jus veikia žiūrovų reakcija?

Salės nejaučiu. Žiūrovų nėra. Gyvenu personažu, ne su žiūrovais. Pasibaigus spektakliui vaidmuo taip lengvai nepaleidžia. Jis lieka. Už nugaros. Kuprinėje. Bet lieka.

Esate populiarus aktorius. Gaudavote gėlių su švelniais laiškučiais?

O, būtų įdomu gauti! (juokiasi) Ne. Negavau.

Jūs scenoje šešiasdešimt šešeri metai, kartu su Jumis scenoje sūnus Algirdas, pirmuosius vaidmenis bando anūkas Daumantas. Sceninė Barčių dinastija?

Sūnų Algirdą į teatrą atsivedžiau keturiolikos. Spektakliui reikėjo paauglio piemenuko vaidmeniui ir režisierė Alma Eigirdienė pasiūlė atsivesti sūnų. Pirmame spektaklyje matėsi jo ateitis, labai tiko scenai. Dabar mane praaugo. Žiūrėjau, kaip jis vaidino savanorį Praną Daunį Almos Eigirdienės spektaklyje „Tamsos švyturys“ ir verkiau. Už šį, geriausią sezono vyro vaidmenį, sūnus buvo nominuotas „Tegyvuoja teatras“ apdovanojimui. Vaidino puikiai.

<…>

Visą interviu skaitykite šeštadienio „ Utenos apskrities žiniose“ .


Rokiškis.  Princas spektaklyje „Pelenė” 1963 metai /
Asmeninio A. Barčio albumo nuotrauka


Partizanų vadas „Dobilas”. Dalios Urnevičiūtės drama „Vadink mane motina/ Asmeninio A. Barčio albumo nuotrauka
Utenos kamerinio teatro aktoriai Algirdas Barčys ir Valdas Laurinavičius / Valdo Mintaučkio nuotraukos

Tėvo Adomo vaidmenyje J. Šarkausko pjeseje „Už tave to padaryti negaliu” Režisierius Šarūnas Kunickas

403 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.