Home » Miesteliai » Vasara užpalietiškai – nuo Joninių ligi Naktigonės

Vasara užpalietiškai – nuo Joninių ligi Naktigonės

Vasara užpalietiškai – nuo Joninių ligi Naktigonės

Birutė MINUTKIENĖ

Joninės, Žolinės iš metais neužfiksuotos datos iki mūsų dienų atkeliavusios šventės, kurias perduosime ateičiai. Nepaliksime ateities ir be mūsų šaliai labai svarbios datos – Valstybės ir Tautiškos giesmės dienos. Beje, ši diena taip pat neturi itin tikslios pirminės datos, bet neabejotinai istorinių šaltinių tyrinėtojams buvo ganėtinai lengviau išskaičiuoti Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną nei surasti metus, kada užkurtas pirmasis Joninių laužas ar pašventinti žolynai. Abi šios šventės turi mitologinio žaismo sąlytyje su gamta, o Liepos 6-oji simbolizuoja istorinį vyksmą. Šios, vasarą minimos datos, telpa į lietuvių mintis, vieningas veiklas ir kūrybą. Ypač tai atsispindi padavimuose, poezijoje ir dainose kur telpa žmogaus meilė ir pagarba gimtajam kraštui nuošalyje nepaliekant gamtos.

Užpalių kultūros namų saviveiklininkėms lankantis Kaimynų kaimo bendruomenės šventėje, pasakorė Vida Baronienė porino žinias, kuriose sunku susigaudyti, kas tikra, o kas pramanyta, bet aišku, kad taip galėjo būti. Juk taip norisi tikėti ne tik Kalėdų Seneliu, bet ir paparčio žiedo buvimu. Arba, ar kas užginčys, kad niekada nebūta dainose skambančių istorijų. Uždainavus apie molinį uzboną, kuris buvo išmainytas į Joną, Kaimynų kaimo bendruomenės pirmininkas Robertas Gaučys kaip mat prisiminė, kad anksčiau šios dainos nevengta teatralizuoti.

Daina apie verkiančią ar laimingą mergužėlę skambėjo ir buvusio Užpalių dvaro arklidžių kieme minint Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Utenos kultūros centro direktorius Erikas Druskinas, akompanuojant Mindaugui Aleknavičiui, atliko lietuviškas dainas ir skaitė poeziją, išsakančią lietuvio stiprybę bei atsidavimą gimtajai šaliai. Kiemo erdvėje daina nepasiklydo, ją atkartojo ar plojimais palaikė susirinkę žiūrovai. Žiūrovai nebuvo abejingi ir savo kūrybą skaičiusiai Reginai Katinaitei-Lumpickienei. Tarmiškos šnektos pagauti, atėjusieji į renginį stojosi ir cituodami autorę priminė, kurias eiles norėtų išgirsti.

Utenos kultūros centro darbuotojų padovanota meninė programa papildė istorinių akcentų dėlionę pristatant, pagal Utenos r. savivaldybės remtą projektą, sukurtą Užpalių dvaro valdytojų geneologinį medį. Kūrybinis procesas atliktas dar prieš pasaulinę ligą, kuri tik dabar leido darbą pristatyti visuomenei. Projekto idėjos autorė Birutė Minutkienė, žirgininkė Viktorija Jovarienė, kurios globoje lieka dvidešimt dviejų dvaro valdytojų pavardės, į visumą sudėliotos kūrėjų Jolitos Levčenkienės ir Dainiaus Černiausko, padėjo parašus ant nuo XIV a. pab. iki 1831 m. laikmetį menančio kūrinio. Tai lyg priminimas sau ir ateičiai, kad šalies istoriją kuriame mes, žmonės, gyvenantis po tuo pačiu dangumi.

Beje, pažintis su dangaus paslaptimis Užpaliuose planuojamas per Naktigonę, liepos 30 d. Vilniaus miesto teatras, Meno ir mokslo laboratorija per atmosferinį dangaus stebėjimą skraidins mūsų mintis į žvaigždėtą dangų ir po juo gimstančią istoriją. Vadinasi vėl sugrįšime į sąlyti su gamta nuo ko galimai prasidėjo Lietuvos valstybė.

Užpalių dvaro valdytojų geneologija
454 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.