Home » Gallery » Švietimas » Jaunieji stovyklautojai išbandė kario kelią

Jaunieji stovyklautojai išbandė kario kelią

Jaunieji stovyklautojai išbandė kario kelią

Valdas MINTAUČKIS

Liepos 28 d. netoli Kuktiškių (Utenos r.) esančiame pušyne rūko lauko virtuvės pakura, girdėjosi stovyklos šurmulys – vietos gyventojo Jurgio Krūminio sodyboje ir jam priklausančiame miške įsikūrė vienos dienos vaikų stovykla „Kario keliu“.

Vaikai, pasiskirstę į du būrius, dalyvavo edukaciniuose užsiėmimuose „Kario kuprinė“, „Žalgirio mūšis“ ir „Karių misijos Afganistane“, topografijos pratybose.

Šios stovyklos iniciatorių, Vilniuje gyvenančių atsargos štabo seržanto Remigijaus Dorofėjaus ir jo žmonos saviugdos trenerės Kristinos Dorofėjės galvose dar žiemą, kai Lietuvą varžė karantino gniaužtai, bendro mintis, ką jie galėtų padaryti gimtinei. Juk Kristina Kleinytė-Dorofėjė yra kuktiškietė, jos mama Laima Kleinienė beveik 40 metų dirbo Utenos KC Kuktiškių filialo direktore, brolis Tomas surinko ir Kuktiškėse įkūrė pavydėtino dydžio etnografinio paveldo muziejų.

Kristina Dorofėjė papasakojo, kad viską lėmė vyro 22 metų Lietuvos kariuomenės kario patirtis tarnaujant LK generolo leitenanto Motiejaus Pečiulionio arsenale, VRM pirmojo pulko spec. kuopoje, dvi misijos Afganistano Goro provincijoje.

Radviliškietis št. srž. Remigijus Dorofėjus save apibūdina labai glaustai: kariuomenė yra mano pašaukimas.

Kilusiam iš šešių vaikų šeimos berniukui nuo vaikystės patiko disciplina. Kai visi suko į verslus, jisai, sulaukęs 18 metų, pasiprašė į kariuomenę savanoriu. Jam leido pasirinkti tarnybos vietą. Tarnaudamas pirmojo VRM pulko spec. kuopoje, mokymo centre baigė skyriaus seržanto kursą. Po privalomosios tarnybos namuose užsibuvo neilgai – tapo kariu profesionalu. Tarnavo būrio vadu, taip pat įvairiuose logistikos padaliniuose, Goro provincijoje Afganistane.

Stovykla Kuktiškėse buvo suorganizuota savanoriškais pagrindais, panaudojant šeimos resursus. Viską, o svarbiausia patirtį organizuojant renginius, turėjo patys sumanytojai.

Su Kuktiškių seniūnu Aisčiu Kukučiu pasidalinta idėja sulaukė palaikymo, tačiau buvo nutarta numatytą dviejų dienų trukmės stovyklą trumpinti iki vienos dienos.

Sodybos šeimininkas nemokamai pasirūpino infrastruktūra, savanoris Mykolas Kolesnikovas tapo virėju, visa Slavinskų šeima savanoriškai prisidėjo prie stovyklos įgyvendinimo: Rasa Slavinskienė kartu su tėveliais vakarienei paruošė šaltibarščius, tvarkytis padėjo savanorė Sandra Slavinskaitė, nuorodas į stovyklą pagamino Arvydas Slavinskas.

Stovyklavo 17 vaikų iš Kuktiškių ir Utenos bei iš Vilniaus pas senelius poilsiauti atvažiavę anūkai. Norinčių buvo kur kas daugiau, tačiau visų priimti nebuvo galimybės.

Kaip vieną iš priežasčių, paskatinusių surengti tokio pobūdžio stovyklą, Kristina Dorofėjė minėjo ribotą šiandieninių vaikų bendravimą, kurių pagrindiniai žaislai yra kompiuteris ir telefonas, kai nemokama palaikyti draugų. „Norėjosi tai palyginti su mūsų vaikyste – neturėjome tiek galimybių, bet buvo kūrybiškumas, entuziazmas, bendrystė su kitais vaikais“, – sakė stovyklos sumanytoja.

Stovyklautojai tikrai nenuobodžiavo – išmoko rikiuotės elementų, mankšta padėjo pasiruošti kliūčių ruožui ir orientaciniam žygiui, stovyklos įrengimas, kliūčių ruožas, virvės traukimo rungtis, pietums pateikta košė iš kirvio koto, žaidimas atspėjant kario daiktų paskirtį, sporto rungtys, pabėgimas iš nelaisvės, kario kuprinės sudėjimas ir paruošimas žygiui, žaidimas „Pasitikėk draugu tamsoje“, judėjimas pagal azimutą ieškant kontrolinių punktų.

Stovyklos šūkis buvo „Nėra negaliu. Negaliu vienas – galime kartu“.

Vaikams štabo seržantas Remigijus Dorofėjus buvo ir patarėjas, ir pagalbininkas, ugdydamas pasitikėjimą, mokydamas dirbti komandoje, pagarbos kitiems, asmeninės atsakomybės ir kūrybiškumo.

Stovyklautojai Kuktiškėse / Valdo Mintaučkio nuotraukos
297 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.