Home » Kultūra » Dovilės Tomkutės „Parafrazės“

Dovilės Tomkutės „Parafrazės“

Dovilės Tomkutės „Parafrazės“

Rugsėjo 2 d. 17. 30 val. Utenos kultūros centro galerijoje atidaroma D. Tomkutės grafikos darbų paroda.

„Esu dailininkė-grafikė, daugiau nei 30 m. dirbu dailės parodų rengimo srityje Lietuvoje ir užsienyje, paraleliai dirbu kūrybinį darbą, – pasakoja apie save parodos autorė Dovilė Tomkutė. – Esu surengusi daugiau nei 900 Lietuvos ir užsienio menininkų parodų, Lietuvos dailės pristatymų įvairiose šalyse, pati dalyvavau daugiau nei 60 parodų, surengiau 12 personalinių parodų. Įvairiais profesinės veiklos etapais kūrybai ne visada likdavo pakankamai jėgų ir laiko. Šiuo metu džiaugiuosi galimybe skirti daugiau dėmesio savo darbams ir įgyvendinti anksčiau brandintus sumanymus.

Idėjų savo darbams semiuosi iš savo vidaus, emocijų, spontaniškai pamatytų ir sugalvotų vaizdinių ir neišsemiamos gamtos, jos nuotaikų, spalvų ir faktūrų. Dar studijų metais būdavome raginami rinkti medžiagą savo studijiniams darbams ir palaipsniui tai tapo įpročiu. Greta tradicinės grafikos kūrimo pamėgau fotografuoti dangų, debesis, vandens raibulius, atspindžius, bangas, medžius ir augalus, įvairias gamtos faktūras. Skaitmeninė fotografija atvėrė naujas galimybes, praplėtė įprastas išraiškos priemonių ribas ir leido įžengti į kitą vizualią dimensiją, realių vaizdinių pasaulį. Kažkada vykusiai parodai apie tradicinės ir šiuolaikinės grafikos ryšį ėmiausi perkurti savo ankstesnius darbus, atliktus litografijos ir oforto technikomis ir perfrazuoti idėjas, kurios jau buvo išreikštos kitomis priemonėmis. Taip gimė ištisi darbų ciklai, kuriuos su užsidegimu tęsiu iki šiol. Tai mane įtraukia, leidžia atitrūkti nuo realybės, pasinerti į pasakišką vizijų pasaulį. Kartais pats kūrybos procesas nuveda ten, kur net nesitikėjau. Darbus kuriu ilgai ir kruopščiai, iki galutinio rezultato einu žingsnis po žingsnio, naudoju daug foto sluoksnių, piešiu kompiuterio pagalba. Kartais naudoju savo piešinių fragmentus, o kartais anksčiau sukurtus grafikos darbus eksponuoju greta. Sutinku, kad skaitmeninė fotografija negali visiškai atstoti tikro pieštuko ar teptuko, gyvo menininko rankos prisilietimo. Tačiau šiuolaikinės technologijos yra tik papildoma priemonė, padedanti autoriui kūrybos procese įgyvendinti savo idėjas. Savo darbuose visada siekiu vizualumo. Kad žiūrovui būtų įdomu, kad jis prieitų arčiau, įsigilintų, pajustų nuotaiką, akimirkai atitrūktų nuo realybės. Vaikystėje labai mėgau skaityti stebuklines pasakas ir savo ankstyvuose piešiniuose gamtos stichijoms suteikdavau žmogiškus pavidalus. Šis pomėgis neišnyko bėgant metams.

Aukštaitijos ežerų kraštas man yra tapęs antraisiais namais, tikrąja Tėvyne, nes nuo vaikystės ilgas vasaras su šeima leidžiu etnografiniame Šuminų kaime ant Baluošo ežero kranto. Ten buvo kuriamas LRT meninis filmas „Tadas Blinda“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko mano Tėtis, aktorius Vytautas Tomkus. Man, tada 7-8 m. vaikui, didelį įspūdį padarė daininga aukštaitiška tarmė, nuoširdus žmonių bendravimas ir nuostabi gamta. Ilgos vasaros braidant po pievas ir miškus, stebint saulėlydžius ežere atvėrė man natūralų, gražų ir tikrą pasaulį. Jau būdama M. K. Čiurlionio meno mokyklos moksleive ir Dailės akademijos studente, dažnai piešdavau kaimo vaizdus, žmonių portretus, stengiausi įamžinti išnykstantį romantišką kaimo grožį ir jo autentišką dvasią. Tai išmokė mane stebėti gamtą, įsiklausyti į tylą, vandens, medžių ir paukščių skleidžiamus garsus. Man tai ligi šiol gražiausia pasaulyje muzika

Paroda Utenos kultūros centro galerijoje yra mano 14 personalinė paroda. Džiaugiuosi šia galimybe ir nuoširdžiai dėkoju parodos organizatoriams. Kviečiu uteniškius ir miesto svečius apsilankyti parodoje.“

173 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.