Home » Protakos » Molėtai – rašytojų vasaros rezidencija?

Molėtai – rašytojų vasaros rezidencija?

Molėtai – rašytojų vasaros rezidencija?

Jolanta MATKEVIČIENĖ

Važiuoja rašytojai į Latviją, Lenkiją, Vokietiją reziduoti, o ar kas pagalvojo, kad ims ir oficialiai reziduos Molėtuose, padedant viešajai bibliotekai? Iki šiol rašytojai važiuodavo į bibliotekas, kad pristatytų jau parašytas knygas, o dabar, greta įprastų, bet per karantiną kiek primirštų funkcijų, atlieka ir neįprastą – atvažiuoja rašyti knygų. Už idėjas ir naują požiūrį į bibliotekų darbo funkcijas, reikia padėkoti Lietuvos radijo žurnalistei A. Girijotei, kuri, besigrožėdama Molėtais, bevažinėdama į darbą Molėtų bibliotekoje, sugalvojo rašytojų vasaros rezidenciją Molėtuose. Taip gimė savotiška vasaros stovykla, vykstanti jau antrus metus – „Parašyta Molėtų krašte“ (Writing@Moletai) – tarptautinė rašytojų rezidencija, suteikianti galimybę per vasarą po 3 savaites viešėti Molėtuose ir plėtoti knygą ar kūrybinį projektą, kuris jam tuo metu yra aktualiausias. Kaip teigiama kvietime, „Rezidencijos laiką galėsite skirti medžiagos rinkimui, gilinimuisi į ją, rašymui, perrašymui, išmetimui visko, kas parašyta, lauk, ir pradėjimui rašyti iš naujo…“ Iki šiol „tokiomis .sąlygomis“ Molėtuose ir be kvietimo galėjo darbuotis Nacionalinės premijos laureatas M. Ivaškevičius, kurio produktyviausia rašymo vieta buvo ir tebėra tėvų namai. Biblioteka žada visiems, panorusiems kūrybinių atostogų, suteikti jaukią namų atmosferą. „Reziduodami mėgausitės kūrybine autonomija, bet visada palaikysime ryšį ir stengsimės pasirūpinti, kad nieko netrūktų. Ekskursijų nuorodos, kraštotyrinė informacija, praktiniai patarimai, ką pamatyti, kur pavalgyti, buitinių problemų sprendimas – mūsų rūpestis.(…) Molėtų krašte turime kuo didžiuotis, tad planuodami savo darbus ir laiką nepamirškite įtraukti ir vietos pažinimui skirtų veiklų – gal norėsite pasekti Bonos Sforcos ar Radvilų pėdsakais, aplankyti unikalų Videniškių vienuolyną, pasižvalgyti į žvaigždes Molėtų astronomijos observatorijoje, daug vaikščioti, maudytis, važinėti dviračiu (jį duosime), o gal nuplaukti į ežero viduryje esančią salą…“ Ar gali kas, ieškantis ir norintis pakeisti aplinką, atsisakyti tokioms vilionėms? Projekto rengėjai perspėja, kad tai yra tvarią kūrybą skatinanti programa, dėl to rekomenduoja į rezidavimo planą įtraukti rūpestį savimi, atidumą aplinkai ir sulėtėjimo tikimybę. Ir kaip argumentą pateikia gyventojų tankumą skaičiais „Molėtų rajone — 16,1 žm./km², Vilniuje — 1 374 žm./km², Kauno rajone — 56,5 žm./km².
Nereikia būti nė rašytoju, ar kurios nors kitos profesijos atstovu, kad suprastum, jog vietos ir aplinkos pakeitimas, veikia kaip kūrybos katalizatorius. Pasitarnauja bibliotekininkės A. Nazarovienės, neseniai išlydėtos į „užtarnautą poilsį“ butas, kol ji keliauja po užsienius, su kiekvienu asmenybės apsilankymu auginantis kūrybinę aurą ir … buto vertę.

Rašytojai važiuoja ir su augintiniais

Rodos, tik rezidavo Nacionalinės premijos laureatas, poetas Vladas Braziūnas, o jau spėjo pabūti ir rašanti knygas vaikams Rūta Norkūnė, su kuria buvo panorę susitikti jaunieji bibliotekos bičiuliai. Autorė tėra parašiusi vieną knygą „Vilnius. Vija ir Meška miestinėja“, kviečiančią keliauti po Vilnių, bet, viešėdama Molėtuose, rašo antrąją apie Lietuvos pajūrį. J. Vyšniauskienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja, ją pristatė kaip gidę, edukatorę ir rašytoją, o ji pati dar pridėjo esanti istorijų pasakotoja. „Alma litera“ leidyklos išleista knyga jau spėjo išgarsėti, nes pakliuvo tarp pretendavusių į geriausią pažintinę literatūrą vaikams. Nors šio titulo nepelnė, bet leidykla pakartojo knygos leidimą. Gaila, kad jos nėra Molėtų bibliotekoje, o ir pati autorė teturėjo tik tą vienintelę… Moteris pasakojo, kad pagrindiniai knygos herojai yra ji pati vaikystėje, jos senelis ir šuo Meška. Apie šunį ji svajojo nuo mažumės, o įsigijo tik prieš penketą metų Rygoje, su kuriuo ir atvyko į susitikimą. Gražuolė pudelė – Frėja, Meškos prototipas. Smalsučiai vaikai išsiklausinėjo kiek jai metų ir kada gimė, o šeimininkė papasakojo, kad norėjo ją pavadinti Brukne, bet susapnavo, kad ji prašo ją vadinti Frėja. Atsibudusi ryte ją pašaukusi tokiu vardu, o ši ir atėjusi… Draugiškoji Frėja yra gimusi kovo 11-ąją, tad Rūtos šeima švenčia ne tik Lietuvos, bet ir Frėjos gimtadienį.
R. Norkūnė išgirdo ir renginyje buvusių vilniečių nuomonę, kuriai pritarė ir pati, kad reikės pildyti kitą knygos leidimą, nes ne visi Vilniaus mikrorajonai yra aprašyti. Autorė neatmetė galimybės, kad trečioji knyga galės būti ir apie Molėtus, nes čia labai patinka, net svarstanti apie gyvenimo galimybę…


Išpildytas pažadas

Smagu, kai suaugusieji laikosi duoto pažado. Karantino laikotarpiu kultūra buvo persikėlusi į virtualų pasaulį. Vienas susitikimų buvo su vaikų rašytoju Tomas Dirgėla, tikru žemaičiu nuo Palangos, pristačiusiu vieną iš savo 23 knygų – „Vytautas Didysis „Žalgirio“ arenoje“. Šią knygą jis parašė, norėdamas, kad vaikai susidomėtų Lietuvos istorija ir pradėtų skaityti knygas. Kadangi jis, būdamas mokyklinukas, nemėgo istorijos, tai dabar atiduodąs tam tikrą duoklę. Su molėtiškiais bendrauti jam padėjo asistentas – sūnus Jaunius Ąžuolas, su kuriuo jis yra parašęs vieną bendrą knygą, kuri taip ir vadinasi: „Mano tėtis rašo knygą“. Vaikai klausė, kaip jis tapo rašytoju? Tradiciškai. Pradinėse klasėse rašė eilėraštukus ir svajojo būti rašytoju. Svajonės pildosi… Kaip ir duotas pažadas atvykti į Molėtus ir susitikti gyvai.
Šįkart jis atvyko su užsisakiusiu rezidenciją Molėtuose teisininku, vaikų rašytoju Justinu Žilinsku, kur . rašytojų duetas, pasivadinęs „Kai nesirašo“, sukūrė literatūrinę-muzikinę šventę . Jų rankose „Kai mums nesirašo, mes būnam nesirašytojai ir susitikę ne rašom, o grojam ir dainuojam“ – taip J. Žilinskas paaiškino dueto pavadinimo atsiradimą, laikydamas rankose gitarą, o Tomui reikėjo pristatyti savus instrumentus: perkusinį „cajoną“ ir elektroninį „sampler“, kuriuo išgaunama patys įvairiausi – šiurpinantys ir juokinantys garsai.

Dubeltavos išpažintys“ ne tik iš dzūkiškų ir lietuviškų eilėraščių…

Atrodo, kad kūrybinės rezidencijos yra labai populiaru ir pasiteisinę, ką patvirtino Kultūros ir švietimo vedėjas G. Matkevičius, atvykęs į susitikimą su reziduojančiu poetu, leidėju ir renginių organizatoriumi J. Žitkausku, bei pats susitikimo autorius, kur anot jo, nežinia kas tame Liepų bute, gal pašventinta, bet rašosi gerai… Jam Molėtų kraštas labai panašus į Dzūkiją, į jo gimtąjį Kapčiamiestį, apie kurį, paprašius renginio vedėjai, bibliotekininkei D. Šilinskaitei, prisiminti vaikystę, Juozas būtų galėjęs pasakoti labai ilgai. Mat jam jau ne 30, o apie vaikystę, pasak jo, trumpai kalba tik neturintys tiek… Beveik įtikinęs susirinkusiuosius, kad Lazdijų rajonas toks pat ežeringas ir miškingas, kaip ir Molėtų, pristatęs nuo vaikystės lydinčią būtybę – varliukę Anelkutę, dėl kurios pirmosios pažinties, cypdamas, yra išgąsdinęs kaimynų vaiką, paskaitė dzūkiškų eilėraščių, kurių skambesys prilygo prancūziškai muzikai… / išlėkė varlukė Anelkutė/ maliukan lėktuvukan/ in maliukus kvajynus/ maliukų grybų susrinkc/…
Buvo klausimų ir apie kūrybą, apie karantino įtaką ir poveikį, o išsiaiškinus, kad „skausmas yra kūrybiškas“, autoriaus apgailestavo dėl greitai bėgančio laiko Molėtuose, tačiau jo planuose 2023 m. išleisti šeštąją knygą, kurios dalis bus parašyta ir Molėtuose…

98 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.