Home » Protakos » Šiaudinių sodų rišimo tradicija – pakeliui į UNESCO

Šiaudinių sodų rišimo tradicija – pakeliui į UNESCO

Šiaudinių sodų rišimo tradicija – pakeliui į UNESCO

Kitąmet Lietuva teiks paraišką, kad šiaudinių sodų rišimo tradicija būtų įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Kultūros ministro S. Kairio pavedimu Lietuvos nacionalinis kultūros centras įpareigotas koordinuoti šiaudinių sodų tradicijos nominacinės bylos rengimo procesą. Tam suburta darbo grupė, kurią sudaro Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato, Vilniaus etninės kultūros centro specialistai, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos istorijos instituto ekspertai, taip pat nevyriausybinės organizacijos, asociacijos „Dangaus sodai“, vienijančios sodų rišėjas, nariai. Bylos paraiška jau pradėta pildyti. Kaip sudėtinė paraiškos dalis, kuriamas sodų rišimo tradiciją pristatantis vaizdo klipas. 

Šiaudiniai sodai dar vadinti liktoriumivorupajonkupajonkėliudangumipasauliurojumisietynureketukurekėžiu

krijeliuaitvarumiestužarondėliu, buvo rišami visoje Lietuvoje ir turėjo ne tik dekoratyvinę, bet ir apeiginę reikšmę. Šie dirbiniai gali būti įvairių formų, tačiau labiausiai paplitusi – dvi bendro pagrindo piramidės, kurių vienas smaigalys nukreiptas į viršų – dangų, kitas į apačią – požemį. Jei sodas sukasi – geras ženklas, nes tikima, kad jis apvalo namus, pripildo juos geros energijos ir darnos. Ir šiandien užsakomi vestuviniai sodai, jie kabinami ir virš kūdikio lopšio, šeimos stalo, jais puošiami namai ruošiantis Kūčioms, Velykoms ir kitoms šventėms, taip pat neretai naudojami kaip dekoratyvinis interjero elementas. Ši tradicija įgyja vis didesnį aktualumą, įtraukia vis daugiau jos saugotojų, perėmėjų bei vartotojų, o dalis mūsų visuomenės šiuos tradicinę pasaulėžiūrą simbolizuojančius kūrinius suvokia kaip kultūrinės tapatybės ženklą. 

UNESCO Reprezentatyviajame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše jau trys Lietuvos vertybės: kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos šalyse bei sutartinės – lietuvių polifoninės dainos. Siekiama, kad ketvirtąja taptų šiaudinių sodų rišimo tradicija. Nominacinės paraiškos rengimas įtrauktas į Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 metų veiksmų planą. 2017 m. sodų rišimo tradicija įrašyta į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Nacionalinę paraišką rengia Vilniaus etninės kultūros centras, kuris nuo pat įkūrimo 1992 m. buria sodų rišėjas ir visus, kurie domisi šia tradicija. Centras organizuoja sodų rišimo dirbtuves, paskaitas, parodas, konferencijas ir festivalius, leidžia leidinius ir kt. Kultūros ministerija kartu su minėtos darbo grupės nariais kviečia visuomenę dalyvauti apklausoje, kuria siekiama įvertinti šiaudinių sodų reikšmę dabarčiai.

Nominacinę bylą parengti – darbo nemažai, tačiau jis labai įdomus, būtent todėl įtraukiama ir visuomenė – prašoma užpildyti apklausos anketą ir pasidalinti savo patirtimi, susijusia su šiaudiniais sodais. Visuomenės apklausa apie šiaudinius sodus nesudėtinga. Apklausos forma yra anoniminė, tačiau bylos rengėjams labai svarbūs jūsų autentiški atsakymai, už kuriuos ji iš anksto dėkoja. Apklausos klausimai paprasti: Koks Jūsų amžius, lytis? Kada ir kur pirmą kartą išgirdote apie sodus arba pamatėte juos? Koks buvo pirmas įspūdis juos pamačius? Kaip vertinate sodus dabar, ar jie pakankamai matomi, žinomi, apie juos užtektinai informuojama? Ar iš Jūsų pažįstamų, artimųjų kas nors riša sodus? Ar turite sodą, kur jis pakabintas? Norėtumėte jį įsigyti? Kur kabintumėte? Ar ketinate pradėti rišti sodus? Gal jau rišate? Visa surinkta informacija bus apibendrinta ir panaudota atitinkamuose paraiškos punktuose. Anketą rasite LR Kultūros ministerijos puslapyje rubrikoje Naujienos, kitų atsakingų įstaigų svetainėse. Padėkite Lietuvai apsaugoti vertybes, tapti žinoma ir vertinama.

Informaciją paruošė D. Savickaitė

106 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.