Home » Gallery » Švietimas » Utenoje ant gimnazijos sienos įamžino žymiausio šalies istoriko atminimą

Utenoje ant gimnazijos sienos įamžino žymiausio šalies istoriko atminimą

Utenoje ant gimnazijos sienos įamžino žymiausio šalies istoriko atminimą

Adolfas Šapoka – turbūt žymiausias Lietuvos istorikas, kurio knygą „Lietuvos istorija“ vienu metu buvo galima rasti kas antruose namuose. Šios iš Utenos r. kilusios asmenybės atminimą nuspręsta įamžinti šiuolaikinėmis priemonėmis – didžiuliu piešiniu ant to paties vardo gimnazijos sienos. Spalio 14 d. piešinys pristatytas oficialiai – juostelę perkirpo gimnazijos direktorius Saulius Brasiūnas, Utenos rajono sav. meras Alvydas Katinas, į renginį atvykęs žymiojo istoriko giminaitis Vilius Šapoka.

Piešinyje ant šoninės gimnazijos pastato sienos vaizduojamas spausdinimo mašinėle (tokia A. Šapoka naudojosi dirbdamas savaitraščio redaktoriumi Toronte) spausdinamas tekstas, peraugantis į išaustą raštą, simbolizuojantį lietuvių tautinį identitetą baltų kultūroje. Lietuvos žemėlapyje išsiskiria kita spalva pažymėta vieta – iš Utenos krašto kilusio istoriko gimtinė.

Šį sumanymą įgyvendino kaunietis architektas, grafikos dizaineris, žinomas gatvės meno atstovas Tadas Vincaitis-Plūgas.

Idėjos autorius VšĮ „Taip kitaip“ (POKŠT) vadovas Tomas Karklinis sako, kad impulsyviai kilusi idėja galėtų būti ciklo, kurio metu būtų įamžinti Utenos herojai, pradžia.

„Mus sudomino pasiūlymas pagražinti 25-metį švenčiančios Adolfo Šapokos gimnazijos pastatą. Norisi, kad kūrinys skleistų kažkokią žinią, o ne tik kad kiemelis būtų gražus. Grožis svarbus, bet pirmiau yra idėja. Šiais laikais jaunimas turi įvairių superherojų: Supermeną, žmogų Vorą, Geležinį žmogų, bet mes nesame išgarsinę savo herojų. Norime padaryti tai šiuolaikinėmis formomis, priimtinomis ir jaunimui, kad žinia nuskambėtų toli“, – dar rugsėjo mėnesį pristatydamas idėją „Utenos apskrities žinioms“ kalbėjo T. Karklinis.

Sumanymo autorius sakė, kad jeigu pavyktų įgyvendinti ciklą, kviestų garsius kūrėjus, kurie studijuodami Utenos architektūrą atrastų erdvių ir formų priminti žymiausias šio krašto asmenybes. Perspektyvoje galbūt galėtų atsirasti maršrutas vedantis po žinomų kraštiečių atminimo vietas. „ Juk turime tokio kalibro herojų – Bernardą Louną, A. Nyką-Niliūną ir kitus, apie kuriuos nemažai žmonių kažką girdėję tik viena ausimi. Mūsų kraštiečio A. Šapokos kilmė taip pat daug ką nustebina“, – sakė T. Karklinis.

Vienas žymiausių Lietuvos istorikų gimė 1906 m. Grybeliuose (Utenos r). Reikšmingiausia lietuvių istoriografijoje – A. Šapokos ir kitų jaunų istorikų pirmą kartą parašyta „Lietuvos istorija“ (1936 ir 1950 m. Vokietijoje, fotografuotiniai leidimai – 1988 m. Kaune, 1989 ir 1990 m. Vilniuje). Dėl šio veikalo didelio populiarumo įsigalėjo pavadinimas „Šapokos istorija“.

A. Šapoka sugebėjo moksliškai atkurti Lietuvos, kaip istorijos subjekto, reikšmę, ypač 1385–1795 m. laikotarpiu. Vadovavosi principu „raskim lietuvius Lietuvos istorijoje“. Šis veikalas atitiko lietuvių tautos poreikius, turėjo didelę reikšmę išsaugant istorinę savimonę sovietų okupacijos metais.

Pašlijus sveikatai Adolfas Šapoka mirė Toronte būdamas vos 55-erių. Jo atminimas Lietuvoje įamžintas 1993 m. atidengiant koplytstulpį gimtajame Grybelių kaime (tautodailininkas Pranas Kaziūnas). 1997 m. Adolfo Šapokos vardu pavadinta gimnazija, joje įkurtas istoriko atminimo kambarys, kuriuo rūpinosi istorijos mokytojos Jolita Baltuškienė ir Birutė Kairienė.

„Utenos apskrities žinių“ informacija ir nuotraukos

1672 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Comments (1)

  1. Anonimas parašė:

    Puiku.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.