Home » (NE)MATOMI MUZIEJŲ FONDAI » Tautodailininkai kviečia pasivaikščioti tarp šiaudinių sodų

Tautodailininkai kviečia pasivaikščioti tarp šiaudinių sodų

Tautodailininkai kviečia pasivaikščioti tarp šiaudinių sodų

Kristina SAKAITĖ

Utenos regiono tautodailininkai kviečia pasivaikščioti tarp senovinių šiaudų sodų, lietuviškais raštais išmargintų tekstilės ir medžio, keramikos dirbinių, įvertinti kalvystės kūrinius, akmens skulptūras, tapybos darbus. Spalio pradžioje Utenos kraštotyros muziejuje atidarytoje Utenos apskrities konkursinėje liaudies meno parodoje „Aukso vainikas 2021“ eksponuojami daugiau kaip 60-ties autorių iš Utenos, Zarasų, Molėtų, Ignalinos, Visagino kūriniai. Promočiučių namų interjero detales, senuosius dailiuosius amatus primenantys eksponatai pasklidę po skirtingas muziejaus sales, dalis kūrinių įkomponuoti į nuolatinę etnografinę kompoziciją.

Utenos liaudies meno kūrėjų, tarp kurių ir gerai žinomi, ir naujesni vardai, gretos kaip visada gausiausios.

Tautodailininkai bando išsaugoti žanrų įvairovę. Lengviausiai tai sekasi „sodininkėms“ – sodų rišimas tampa ir pramoga, ir būdu pažinti etninę kultūrą. Anksčiau sodai buvo rišami visoje Lietuvoje, Aukštaitijoje ši tradicija išliko ilgiausiai. Šie griežtų geometrinių formų iš trapios medžiagos pagaminti dirbiniai turėjo estetinę ir sakralinę paskirtį, buvo ne tik namų dekoracija, bet ir darnos simbolis. Šiaudiniais sodais dažniausiai puošdavo namus per Kūčias, Velykas, kabindavo virš kūdikio lopšio, o per vestuves virš stalo.

Dabar šiaudiniai sodai, kaip viena iš lietuvių paprotinės liaudies dailės rūšių, atgimsta tautodailininkų rankose. Ekspozicijoje galima pamatyti uteniškių Irenos Eitminavičienės, Zitos Indriūnienės, Marijos Rinkevičienės, ignaliniečių Jolantos Žuromskienės ir Vidmantos Visakavičienės sodus. Trapias dekoracijas iš šiaudų atvežė molėtiškės Jolanta Guobytė ir Zita Spranginienė. Tarp molėtiškių sodų sklando ir paukščiai – Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės iš šiaudų, įvairių augalų, lininių siūlų surištos gervės.

Tarp „sodininkų“ vienintelis vyras – zarasiškis Erikas Čypas. Meistras ištikimas medžiui – jis pristato drožinėtą medinį sodą.

Senųjų simbolių galima pamatyti kituose kūriniuose. Gyvybės medis, kuris anksčiau puošdavo skrynias, spintas, kuparus, stiebiasi Aureolės Pivorės ant medžio tapytuose paveiksluose, Loretos Motiejūnienės ištapytose langinėse. Senųjų tradicinių augalininkystės, žolininkystės, gamtos gėrybių rinkimo, maisto ruošimo amatų puoselėtoja Aleksandra Stasytienė pristato žolynų kompozicijas. Kilimėliai iš džiovintų augalų – aliuzija į seną tradiciją per Kūčias po staltiese padėti šieno.

Kadangi kalviai nelinkę „švaistyti“ laiko menams, kalvystės žanras pastaruosius dešimtmečius laviruoja tarp „būti ir nebūti“. Vienintelis parodoje savo žanro atstovas uteniškis Eugenijus Vanagickas pristato iš juodinto metalo kaldintus kryžius ir saulutes. Saulutės – atskira dabartinės liaudies meninės kalvystės sritis. Šie mažosios liaudies architektūros pavyzdžiai sugrįžta į sakralias vietas, taip pat naudojami kaip dekoracijos.

Mažo miestelio dideli džiaugsmai ir kasdieniai buities darbai atsispindi tautodailininkių Anelės Araminienės, Angelės Dikmonienės primityviojoje tapyboje. Siužetus lakoniškai apibūdina paveikslų pavadinimai: „Liaudies muzikantai“, „Močiutė mezga šaliką“, „Vaikai žaidžia“. Tapydama toli iš Utenos nebėga Nijolė Nagienė, teptuku ji fiksuoja gamtovaizdį „Rašėje prie upelio“. Valerija Nagienė „piešia“ siūlais, jos paveiksle – „Bažnytkaimis žiemą“.

Uteniškės nepamiršta mezgimo amato, savo mezginius pristato Elena Kiškienė, Giedrė Kristina Kiškienė, Daiva Seibutienė, pačios sugalvotus raštus nėriniuose išguldė neseniai prie tautodailininkų prisijungusi Aušra Banuškevičiūtė.

Molėtiškės keramikės Ritos Kazlienės ekspozicija galėtų būti labai triukšminga, tačiau, kol eksponatų niekas neliečia rankomis, švilpynės tyli. Keramikos darbus pristatė ir uteniškės Justina Kulbačiauskaitė-Žebelienė bei Vanda Valiušienė, taip pat visaginietė Svetlana Bendeslton.

Karpiniai šiemet populiarūs tarp uteniškių, savo formų ir vaizdinių popieriuje ieško Rasa Sliesoriūnienė, Lina Paukštienė, Rūta Vanagickienė. Karpinių meistrė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė šįkart pristato grafikos darbus, jos medžio raižiniuose – šventųjų portretai.

Audimas prieškario Lietuvoje buvo vienas populiariausių amatų, dabar balansuoja ant išlikimo ribos. Jaunamarčių skryniose seniai ne austinis kraitis, austas lovatieses, rankšluosčius pakeitė atvežtiniai audeklai. Sakoma, kol yra bent viena audėja, šis amatas bus gyvas. Uteniškė tautodailininkė Anelė Araminienė vis dar prisėda prie audimo staklių, jos kantrybės ir įgūdžių rezultatas – austos lovatiesės. Pintinių ir vytinių juostų siūlo nepamiršti tradicinio amato puoselėtojas Domantas Žilėnas.

Zarasiškiams regioninėje parodoje atstovaujantys medžio drožėjai Erikas Čypas ir Gediminas Kairys demonstruoja verpstes, prieverpstes, Daiva Čypienė – riešines, Virginijos Kazancevienės marga kolekcija primena Velykų tradicijas. Tautodailininkė atvežė pusšimtį skutinėtų vištų ir žąsų kiaušinių. Margučių ekspoziciją papildė ir ignaliniečių liaudies meistrių Nijolės Trinkūnienės ir Stasės Rastenienės įvairiomis technikomis marginti pavasario simboliai.

Parodoje galima pamatyti kitus dar gyvuojančius liaudies meno žanrus: papuošalus, odos gaminius, vytelių pintines, akmens skulptūras, siuvinėjimą, tekstilę, verbas, žaislus, floristiką.

Parodoje iš viso pristatoma 300 darbų – atrinktų geriausių kelių rajonų tautodailininkų kūrinių. Juos apžiūrėti galima iki spalio 27 d., kuomet bus paskelbti kūrėjai, atstovausiantys regioną respublikinėje „Aukso vainiko“ parodoje.

Alvydas Seibutis. Drožyba / Kristinos Sakaitės nuotraukos
Keliose muziejaus erdvėse – 300 Utenos regiono kūrėjų tautodailės darbų
Rita Kazlienė. Švilpynės
Angelė Dikmonienė. Tapyba „Liaudies muzikantai“
Eugenijus Vanagickas. / Kalvystė
Rasa Slesoriūnienė. Karpinys „Šventoji Ona“
V. Bitinaitė-Stankevičienė. Gervė
Ramutė Žiagūnienė. Moteriški marškiniai
Aleksandra Stasytienė . Žolynų kompozicija
Aureolė Pivorė. Tapyba
Aleksandra Stasytienė. Žolynų kompozicija
Daiva Čypienė, Elena Kiškienė, Daiva Seibutienė, Rita Raslanienė. Riešinės, mezginiai
Danutė Pleitienė. Pynimas iš vytelių
Loreta Motiejūnienė. Langinės
Nijolė Trinkūnienė. Margučiai
Erikas čypas. Aukštaitiška verspstė. Anelė Araminienė. Audimas
Zenė Karvelienė. Verbos
Irena Eitminavičienė. Sodai
Lina Paukštienė. Karpinys „ Mano gyvenime paukščiai čiulba“
Anelė Araminienė. Tapyba „Močiutė mezga šaliką“
Domantas Žilėnas. Juostos. Antanas Štaras. Drožyba
Erikas Čypas. Medinis sodas „Paukščiai“
Jūratė Lukšienė. Papuošalai
Tadas Gurkšnys. Drožyba
207 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.