Home » Protakos » XIV tradicinio etnomuzikavimo kursai – tradicija tęsiasi

XIV tradicinio etnomuzikavimo kursai – tradicija tęsiasi

XIV tradicinio etnomuzikavimo kursai – tradicija tęsiasi

Sigutė MUDINIENĖ

Rugpjūčio 10–13 d. Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Visagino miestas kasdien skambėte skambėjo dūdmaišio, cimbolų, mažojo būgnelio, armonikų ir smuikų garsais. Bendradarbiaujant Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai bei Visagino kultūros centrui buvo surengti jau XIV tradicinio etnomuzikavimo kursai.

Tradiciškai Aukštaitijos nacionalinio parko Gamtos mokykloje vadovaujami etnomuzikologų Evaldo Vyčino, Artūro Sinkevičiaus ir Rimos Garsonienės muzikavo cimbolų, dūdmaišio ir mažojo būgnelio virtuozai, o smuikininkai ir armonikieriai su etnomuzikologais Gaila ir Arvydu Kirdomis gausiu būriu tobulinosi Visagino mieste. Kursų metu prie šių tradicinių instrumentų rankomis ir širdimis prisilietė apie 50 dalyvių. Gražiausi kursų metu išmokti kūriniai nuskambėjo rugpjūčio 12 d. koncerte Visagino mieste.

Tokia trumpa 14-ųjų etnomuzikavimo kursų apžvalga. Čia galima būtų padėti tašką bei laukti kitų metų, kaip sako kursų dalyviai – kasmetinių atlaidų. Bet nuėjus nemažą kelio gabalą kartais norisi atsisukt šiek tiek atgalios ir įsivertint. Per keturiolika metų kursuose muzikavo šimtai dalyvių iš visos Lietuvos. Čia atvažiuoja žmonės, kuriems tradicinė muzika yra kažkas labai labai ypatingo ir svarbaus. O organizatoriams kas kiek laiko vis sukirba klausimas, kur mes einam, ar dar esam ir kiek dar būsim reikalingi. Bet tereikia sulaukt pirmųjų dalyvių registracijos, pirmojo vakaro su senbuviais, naujokais ir viskas susidėlioja į vietas. Taigi apie žmones ir muziką.

Gražūs ir ilgalaikiai darbai gimsta, kai susitinka bendraminčiai, tikintys tuo, ką daro, ir matantys prasmę ne vienadieniuose darbuose. Taigi etnomuzikavimo kursų cimbolais ir dūdmaišiu pasaka galėtų būti tokia – seniai, seniai, prieš keturiolika metų Palūšėje susitiko tuometinė Aukštaitijos nacionalinio parko kultūrologė Dalia Savickaitė ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro vyr. specialistas Arūnas Lunys ir bekalbėdami apie žymiuosius Ignalinos krašto muzikantus – cimbolininką Joną Lechovicką, dūdmaišiu grojusį ginutiškį Petrą Antaną Žigą, sudūmojo, kaip būtų gerai, jog muzikantai turėtų galimybę mokytis iš dėdės Jono cimbolavimo. Kad atgimtų dūdmaišio muzika šiuose kraštuose. Kaip tarė, taip ir padarė…

Keturiolikos metų tradicijos istorija vingri. Tik Arūnas ištikimai kartu su kursais migravo iš vienos vietos į kitą. Iš Palūšės kursai nukeliavo į Visagino miestą, kur cimbolų ir dūdmaišių garsus papildė mažasis būgnelis. O dar po kelių metų iš Birštono į Visaginą atkeliavo ir smuiko su armonika mokymai. 11-aisiais kursų gyvavimo metais cimbolai, dūdmaišis ir mažasis būgnelis sugrįžo į Aukštaitijos nacionalinio parko prieglobstį. Keičiasi ir muzikantai, vieni atvažiuoja tik pabandyt, kiti tobulinasi kelis metus iš eilės.

Birštonietė Roma pirmąkart į etnomuzikavimo kursus atvažiavo 2009 m. mokytis groti dūdmaišiu. Pramoko ir turbūt yra vienintelė Lietuvoje moteris, grojanti dūdmaišiu. Be to, tuose pačiuose kursuose užmatė cimbolus bei pamanė, kas čia per keistas instrumentas? Palangiškė Dina pasiūlė pabandyt. Kažkur giliai „užmetė“ tie cimbolai kabliuką. Kirbėjo, kirbėjo ir prisirpo, dabar jau trečius metus iš eilės Roma atvažiuoja tobulinti abiejų instrumentų grojimo įgūdžių.

14 metų – ne du ir ne penki, užaugo ir muzikuoja kursų vienmečiai, kitos kartos atstovai. Ir jaunimo sulaukiama kasmet vis daugiau. Gausiausi pulkai susirenka smuikininkų ir mažojo būgnelio grupėse. Visaginą galima būtų įvardyti smuiko gerbėjų miestu. Žinoma, tam turi įtakos tai, kad smuiku mokoma groti muzikos mokyklose ir kursuose reikia turėti savo instrumentą. Bet kad jaunieji muzikantai noriai mokosi groti lietuvių liaudies tradicinę muziką, dėkoti reikia supratingiems ir aktyviems mokytojams.

Kasmet sulaukiama naujokų, norinčių išmokti groti dūdmaišiu, armonika ar cimbolais. Deja, kursų sąlygos, o dabar ir Covid-19, tokios, kad muzikantai turi atsivežti savo instrumentą. Armoniką ir cimbolus dar galima pasiskolinti, o dūdmaišis „pripažįsta“ tik vieną šeimininką. Bet Artūras Sinkevičius vis atsiveža vieną atliekamą dūdmaišį – jeigu kas. Ir tas – jeigu kas – vis atsiranda. Šiemet mokytoją nustebino jaunasis palūšietis Kostas, per keletą dienų perpratęs dūdmaišio grojimo subtilybes ir suderėjęs su patyrusiais muzikantais.

Tai tik kelių žmonių, kursuose užmezgusių pažintį su tradiciniais instrumentais ir muzikavimu jais, istorijos. O muzikantų ratas plečiasi, kaip ratilas įmetus akmenuką į vandenį. Jono Lechovicko polką ir Žigo valsą groja visa Lietuva. Muzikavimo cimbolais tradiciją Ignalinos krašte rengiamasi įtraukti į Lietuvos nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Jau laukiame XV sezono.

98 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.