Home » (NE)MATOMI MUZIEJŲ FONDAI » Nykstantys kaimai, jų vietovardžiai – tai dalis mūsų tautos savasties

Nykstantys kaimai, jų vietovardžiai – tai dalis mūsų tautos savasties

Nykstantys kaimai, jų vietovardžiai – tai dalis mūsų tautos savasties

Daiva ČEPĖNIENĖ

Lietuvos krašto vietovardžiai, dar esantys ir jau išnykę, yra dalis mūsų tautos savasties, liudijantys apie istorinę praeitį. Vietovardžiai – tai nematerialus tautos kultūros paveldas, atskleidžiantis tame krašte gyvenusių žmonių papročius, vietovės geografines ypatybes. Kazimiero Būgos memorialiniame muziejuje dirbančiam muziejininkui Ryčiui Pivoriūnui kilo mintis aprašyti nykstančius bei jau išnykusius Dusetų krašto kaimus. Taigi 2020 metais buvo išleista knyga „Dusetų Kaimų paLikimas“. Dabar po šio krašto kaimus, viensėdžius galima paklaidžioti ir įdomybių apie šiuos kraštus sužinoti bent keliais būdais – realiai keliaujant po šį kraštą, vartant popierinės knygos puslapius arba persikeliant tiesiog į virtualią erdvę, mat knygos skaitmeninėje versijoje lyg kokiame muziejuje sutalpinta jau išnykusių ir dar esančių kaimų aprašymai, upės, piliakalniai ir kitos įdomybės.

Vietovardžiai – tai mentalinis mūsų tautos paveldas

2019 metai Dusetoms buvo svarbūs keliais aspektais – buvo minimas Dusetų vardo 500 metų paminėjimas, tais metais miestui suteiktas Mažosios kultūros sostinės titulas bei minėtas kalbininko Kazimiero Būgos 140-asis jubiliejus. Apvažiuoti kaimus, surinkti duomenis, informaciją ir visą medžiagą sudėti į knygą, pasak R. Pivoriūno, prireikė pusės metų. „Apie Dusetas nėra daug rašyta. Kai kurie kaimai aprašyti jau išleistose autobiografinėse knygose ar istorinio žanro publicistikoje, tačiau dauguma jų iš viso neaprašyti. Tai buvo proga sukurti tokį solidesnį veikalą apie Dusetų kaimus“, – teigė pašnekovas. Knyga „Dusetų Kaimų paLikimas“ atlieka gido funkciją, yra kaip vadovas, nurodantis gaires, kryptis, maršrutus keliautojams. Knygoje įamžintos upės, upeliai, ežerai, ežerėliai, piliakalniai, senkapiai, gyvenviečių pavadinimai, pateiktas gyventojų skaičius, remiantis tam tikrais metais atliktų surašymų duomenimis, gyvenusių ir gyvenančių žmonių pavardės. „Tai yra mentalinis mūsų tautos paveldas. Mes keliaudami matome, stebime, grožimės kraštovaizdžiu ir dažnai pavadinimų net neužfiksuojame, nematome. Visa tai yra nematerialus turtas, kurį reikia saugoti. Kaimai turėtų išlikti ir žemėlapiuose“, – įsitikinęs R. Pivoriūnas. Turbūt mažai kas mena istoriją ir žino, kad Dusetos išaugo iš Radvilų dvarui priklausiusio kaimo, kuris XVI a. pradžioje vadintas miesteliu. 1686 metų inventoriuje Dusetos jau vadinamos miestu su 83 sklypais ir 49 šeimomis. 1775 metais parapijoje jau buvo 4566 gyventojai. Dauguma vietovardžių kildinami iš toje teritorijoje gyvenusių žmonių vardų, pavardžių, jų amato, būdo savybių ar gamtos. Taigi šiame krašte vietovardžių pavadinimų yra pačių įvairiausių: Antažiegė, Bumbliai, Dikmoniai, Gugiai, Lungeliai, Pempės, Raudankos, Smilgės, Šlapės, Vilkiškės, Zelioniškės, Išdagos ir dar daug kitų. Kadangi Dusetų seniūnijos ir parapijos teritorija nesutampa, tai į knygą sudėti visi ir parapijai, ir seniūnijai priklausantys kaimai bei įtraukta ir keletas užribio kaimų, esančių šalia 8 iš Dusetų į gretimas parapijas vingiuojančių vieškelių. Dusetų krašte priskaičiuojama iki septynių dešimčių ežerų ežerėlių, keliolika upių, upelių. Tarp jų vandenų ošia Dusetų giria, Padustėlio, Kavolių šileliai ir daug miškų.

Kaimų naikinimą lėmė globalios priežastys

Anot R. Pivoriūno, Dusetų kraštas užaugino daug žymių asmenybių, nusipelniusių žmonių, kurių dauguma yra kilę ne iš Dusetų miesto, o iš aplinkinių kaimų. Taigi ir todėl svarbu nepamiršti kaimų vardų, nes tos vietovės, užauginusios iškilias asmenybes, reprezentuoja Dusetas. Vietovių vardai – tai žmogaus ryšys su tėvų namais, gimtine, tai lyg tiltas, jungiantis su praeitimi. Knygoje „Dusetų Kaimų paLikimas“ aprašyta 116 Dusetų krašto kaimų, viensėdžių. Per 30 iš jų jau yra išnykę. Pasak R. Pivoriūno, anksčiau kone kiekviename kaime buvo mokykla, kaimai buvo didžiuliai, tarpukario laikotarpiu viename kaime būdavo galima suskaičiuoti ir po 100 gyventojų. Kaimų naikinimą lėmė globalios priežastys. Žmonėms reikėjo keltis į miestus dėl darbo galimybių, mat miestuose kūrėsi fabrikai, gamyklos. Lietuvą norėta išlaikyti žemės ūkio kraštu, todėl buvo stengiamasi, kad teritorijoje veiktų stiprūs kolūkiai. Buvo melioruojami laukai, statomos gyvenvietės, o iš kaimų, vienkiemių žmonės buvo iškeliami į didesnius miestelius ar kaimus. Melioracija sudarkė kraštovaizdį, buvo išvartyti, išvežti žinomi objektai, teritorijas žymėję akmenys, suarti piliakalniai. Anksčiau beveik kiekviename kaime buvo kapinaitės. Dabar didžioji dalis kaimo kapinių nebeveikiančios ir saugomos kaip kultūros vertybė. Mažėjo kaimai ir dėl žmonių trėmimų. Nemaža dalis tremtinių ir grįžę į Lietuvą į savo namus kaimuose gyventi jau nebesugrįžo. Lietuvos kaimai ir toliau nyksta, jaunimas išvažiuoja, sodybos lieka tuščios. O išeinanti vyriausioji karta su savimi išsineša ir savo gyvenimo istoriją. Kaimiškose vietovėse net esančiose autobusų stotelėse jau nebėra ir užrašų su kaimų pavadinimais. Kiekvienas vietovardis yra tarsi laiškas iš praeities, kurį turėtų perskaityti gyvenantieji dabar, išsaugoti ir perduoti ateities kartoms.

Svarbu kas išlieka nuotraukose, pasakojimuose

Skaitmeninės knygos apie Dusetų kaimus tikslas – žadinti žmonių domėjimąsi nykstančiais ir jau išnykusiais kaimais, kad būtų išsaugota ne tik vietovardžiai, kaimų statistika, bet ir rašytiniai vaizdiniai atsiminimai apie kaimynų, giminių, protėvių palikimą. Virtuali knygos versija yra patogi ir prieinamesnė didesnei skaitytojų auditorijai. Skaitmeninę knygos versiją galima koreguoti, papildyti nauja informacija apie Dusetų kraštą. Anot R. Pivoriūno, su vietos žmonių pagalba knygoje yra atlikti keli pakoregavimai, pataisytos klaidingai užrašytos žmonių pavardės. Skaitmeninės knygos vis labiau populiarėja. Pašnekovo teigimu, skaitmeninės knygos ar virtualūs muziejai tai nėra alternatyva, tačiau geras papildinys, suteikiantis patogumą. Tokiu būdu apie vieną ar kitą objektą galima sužinoti daug informacijos. „Žmogui, kaip kalbinei būtybei, svarbu kas išlieka nuotraukose, pasakojimuose. Todėl užrašyti yra labai svarbu. Kažkas skaitys tą knygą ir naudosis kaip šaltiniu. Taigi išliekamoji vertė yra didžiulė“, – teigė Rytis Pivoriūnas.

Kazimiero Būgos memorialiniame muziejuje dirbančiam muziejininkui Ryčiui Pivoriūnui kilo mintis aprašyti nykstančius bei jau išnykusius Dusetų krašto kaimus / Daivos Čepėnienės nuotrauka
Pašilės kaimas,1902 metais čia gyveno 2 gyventojai, 1923 gyventojų skaičius išaugo iki 59, 2011 m. liko tik 4 / Nuotraukos iš knygos „Dusetų Kaimų paLikimas“
Drageliškės, 1923 metais čia gyveno 104 gyventojai, 2011 m. tik 6
Skineikių kaimo fragmentas
Kavolių kaimas, kuriame dar tebėra 43 sodybos

.

474 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Comments (1)

  1. Raugienė parašė:

    Skineikių k. Yra keletas autentiškų trobų, kuriose gyveno ne viena karta. O nuotraukoje tik aplūžęs tvartas. Matyt, knygos sudarytojas į šį kaimą nebuvo užsukęs, nes čia dar gyvena senoliai garbaus amžiaus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.