Home » Kultūra » Į Uteną atvyksta „Emigrantai“

Į Uteną atvyksta „Emigrantai“

Į Uteną atvyksta „Emigrantai“

Lapkričio 6 d. 18 val Utenos kultūros centre spektaklio EMIGRANTAI premjera.

Jau tikru keiksmažodžiu tapęs junginys „COVID-19“ – mūsų kasdienybė, bet ar prisimenate kaip viskas prasidėjo? Pirmos spaudos konferencijos, skaičiai, žinios apie uždaromas šalių sienas, atšaukti skrydžiai ir grįžtantys būriai seniai matytų pažįstamų. Emigrantų. Autobusai, vežę į privalomą izoliaciją, vaizdai iš keltų Kylis – Klaipėda, keiksmai, muštynės… „Grįžo visuomenės šiukšlės“, – pasipylė neapykantos banga. Įvyko neįtikėtinas apsivertimas: staiga „savi ten“ tapo „nelaukiamais čia“. Vaizdiniai žinių ir socialinių tinklų ekranuose įkvėpė lapkričio 6 d. Utenos kultūros centre pristatomą Dariaus Gumausko spektaklį – performansą „Emigrantai“, pagal to paties pavadinimo Slavomiro Mrožeko pjesę.

Teatro kūrėjai emigrantų sąmyšį stebėjo iš savojo karantino – uždraudus masinius renginius, menininkai tapo vieni pirmųjų „nebereikalingų“, uždarytų ir atstumtų. Vos per vieną dieną subyrėjo visi ateities planai, o kai kuriems svarbiausiu tapo elementaraus išgyvenimo klausimas. „Jau lenkiam pirštus skaičiuodami muzikantus dirbančius taksistais, aktorius picų išvežiotojais ar statybininkais.“, – dar projekto pradžioje sakė D. Gumauskas. Tokie izoliuoti, ignoruojami yra ir pjesės veikėjai, kuriuos iš dramaturgo aprašomo rūsio Vokietijoje režisierius su dailininku Marijumi Jacovskiu perkėlė į sceną.

Spektaklyje vaidina aktorius Giedrius Savickas – statybininkas emigrantas. Antrasis dueto narys – Mariaus Čižausko kuriamas intelektualas, politinis disidentas, anarchistas. Intelektualas mąstytojas ir juodadarbis. Tiesą sakant, ši pora gali būti ir du pabėgėliai iš Sirijos, turkai Berlyne, indai Londone, alžyriečiai, somaliečiai Paryžiuje, rusai, tadžikai Maskvoje ir du mūsiškiai Vilniuje.

S. Mrožeko pjesę išvertus tarsi rankovę, autoriaus emigrantus sugrąžinus atgal į tėvynę, sakytume: sveiki, broliai, 30 metų stebime mažėjantį gyventojų skaičių, senstančią populiaciją, prarastą milijoną žmonių. Dabar toks šansas… Tačiau visuomenės reakcija priešinga: baimė, nepasitikėjimas, neapykanta. Kūrybinė komanda kitu kampu žvelgia į neturinčius kur padėti savo didelių, neatsiplaunančių rankų tėvynainius. Režisierius remiasi artima šeimos patirtimi: visi, be išimties, trylika jo pusbrolių dirba Vokietijos, Airijos, Anglijos, Islandijos, Švedijos, Ispanijos statybose.

Lietuvos teatralams S. Mrožeko „Emigrantai“ – pažįstamas kūrinys. Pats D. Gumauskas su juo pirmą kartą susidūrė žiūrėdamas legendinį Irenos Bučienės Akademiniame dramos teatre kurtą spektaklį, kuriame vaidmenis kūrė Regimantas Adomaitis ir Vytautas Rumšas. Pasak naujųjų „Emigrantų“ režisieriaus, ši medžiaga su juo keliavo ilgą laiką, kol, dėkingai sukritus aplinkybėms, pagaliau įgavo formą. Prie jos įgyvendinimo taip pat prisideda kompozitorius Vytautas Leistrumas ir šviesų dailininkas Povilas Laurinaitis.

Pati pjesė – tikra dovana aktoriams čia galintiems atsiskleisti visomis spalvomis. O kaip D. Gumauskui sekasi dirbti su kolegomis, pačiam nelipant į sceną? „Labai gerai, kitaip, nei „Mongolijoje“ – pirmame savo režisuotame darbe – čia galiu atsitraukti ir matyti pilną vaizdą. O ir aktoriai puikūs – neatsimenu kito tokio malonaus ir nuotaikingo kūrybinio proceso.“.

„Emigrantai“ – tarsi menininkų kvietimas atviram pokalbiui, klausiant publikos: „Ar mes šiomis sąlygomis reikalingi? Ar mūsų darbas prasmingas?“ Vieni į klausimus kūrėjai atsakyti negali – tam reikalingas žiūrovas.

230 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.