Home » Gallery » Švietimas » Būsimai slaugytojai iš Utenos kolegijos skirta Lietuvos žiniuonės E. Šimkūnaitės vardo stipendija

Būsimai slaugytojai iš Utenos kolegijos skirta Lietuvos žiniuonės E. Šimkūnaitės vardo stipendija

Būsimai slaugytojai iš Utenos kolegijos skirta Lietuvos žiniuonės E. Šimkūnaitės vardo stipendija

Kristina SAKAITĖ

Augalų panaudojimo galimybes medicinoje tyrinėjanti Ieva Šakinytė – pirmoji Utenos kolegijos studentė, kuriai skirta dr. E. Šimkūnaitės vardo stipendija.

Bendrosios praktikos slaugos trečiakursė buvo viena iš 5 pretendenčių vardinei 2000 Eur metinei stipendijai laimėti.

Komisija geriausiai įvertino I. Šakinytės mokslinį-praktinį darbo planą tema „Fitoterapijos taikymas pacienčių, sergančių endometrioze, sukeltų slaugos problemų sprendime”.

Ieva pasakoja, kad medicininės srities studijos ją traukė nuo mokyklos suolo, tačiau išgryninti norus ir priimti sprendimus padėjo laikas, praleistas užsienyje. Grįžusi po darbų svečioje šalyje įstojo į Utenos kolegijos Medicinos fakultetą. Studentė pasirinko tyrinėjimų sritį, kuri artima ir aktuali jai pačiai, nes yra susidūrusi su tokiomis problemomis. „Stipendija yra paskatinimas tęsti tyrinėjimus, įdomu bus panagrinėti šią temą giliau. Šiais metai ieškosiu ir rinksiu medžiagą, tikiuosi, sukauptos žinios apie fitoterapiją padės ir kitiems, susiduriantiems su šia liga“.

Paklausta apie karjeros perspektyvas, Ieva sakė kol kas neapsisprendusi, ar baigusi kolegiją dirbs mėgstamą darbą, ar toliau gilins žinias universitete.

Žymiosios kraštietės farmacininkės, žolininkės stipendijos steigimo iniciatorius – E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas, premiją finansuoja Utenos Rotary klubas. Šio klubo prezidentas Dalius Gudelis lapkričio 18 d. Utenos kolegijoje vykusiame renginyje sakė,kad investicija į mokslą visada perspektyvi ir pastebėjo, kad reikėtų pasverti, kurie labiau džiaugiasi: ar tie, kurie duodam, ar kurie gauna“.

Pasak Utenos kolegijos direktoriaus dr. Raimundo Čepuko, studentai skatinami ir kitomis – ministerijų, verslo įmonių, Prezidento vardo įsteigtomis tikslinėmis stipendijomis, tačiau daktarės E. Šimkūnaitės stipendija esanti ypatinga ir artima, nes jam pačiam, kaip ir premijos steigėjams, teko nemažai bendrauti su Lietuvos žiniuone vadinama E. Šimkūnaite, kilusia iš Tauragnų krašto.

E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo prezidentas Darius Šinkūnas juokavo, kad nors pavardės su žymiąja kraštiete nevienodos, tačiau tai nereiškia, kad jų niekas nesieja. Su E. Šimkūnaite bendravo kaimynystėje gyvenę jo seneliai ir tėvai, pastarieji paskui rūpinosi ir tuo, kad jos veikla nebūtų užmiršta.

„Mano pažintis su E. Šimkūnaite buvo dar vaikystėje, kai tėvai dėl kažkokių sveikatos problemų mane nuvedė pas daktarę. Kai ją pamačiau, išbėgau iš kambario ir pasakiau: aš pas šitą raganą daugiau neisiu“, – su šypsena pirmąjį susitikimą prisiminė Fondo prezidentas.

E. Šimkūnaitės atminimo įamžinimu besirūpinančio fondo valdybos narė Birutė Karnickienė, daug metų dirbusi su habil. biologijos mokslų daktare, profesore, farmacininke, vaistinių augalų tyrinėtoja, o liaudyje – tiesiog žiniuone ir Tauragnų ragana, taip pat išsaugojo daug prisiminimų apie E. Šimkūnaitę ir tikina, kad pagalba, kurią suteikia patyręs mokytojas, neįkainojama kiekvienam jaunam žmogui. „Atsimenu, kaip gražiai aukštaitiškai Šimkūnaitė pasakė, kai aš, ką tik baigusi studijas, atėjau dirbti į jos vadovaujamą vaistažolių skyrių: „Tai šitą varlą reikia ištraukt iš pasuolas“. Visi mes buvome jauni, ir visiems mums tos pagalbos reikėjo, kad atsistotume ant kojų, užliptume ant pirmojo laiptelio“.

B. Karnickienė vylėsi, kad stipendija padės tęsti tyrinėjimus, kurie bus naudingi visuomenei.

Lietuvoje tai trečioji E. Šimkūnaitės vardo stipendininkė, dar dvi studentės mokosi Kaune ir Vilniuje.

Atrenkant laimėtoją iš kitų Utenos kolegijos pretendenčių, daug lėmė Ievos labdaringa veikla. Studentė pasakojo dar besimokydama gimnazijoje pradėjusi savanoriauti Maltos ordine ir samariečių organizacijoje: lankydavo vienišus vyresnio amžiaus žmones, kuriems labiausia trūko dėmesio ir pagalbos, tvarkydavo kapines.

„Mums iš karto į širdį krito faktas Ievos biografijoje, kad jai nesvetimas labdaros darymas. Tai darbai, kurie yra neapmokami, tačiau svarbūs visuomenei. E. Šimkūnaitei ir jos vardo fondui taip pat nepaprastai svarbu, kad žmogus duotų daugiau nei gauna“, – kalbėjo B. Karnickienė.

Stipendijos steigėjai vylėsi, kad toks paskatinimas gabiems studentams nebus vienkartinis ir taps kasmetine tradicija.

Ieva Šakinytė apie medicinos studijas svajojo nuo gimnazijos suolo / Kristinos Sakaitės nuotraukos
783 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.